Vaiko gyvenimas prasideda nuo ląstelės, 72 val. embrionas turi 33 ląsteles, po savaitės – daugiau nei šimtą. Genetinėje medžiagoje jau užkoduota, ar tai bus mergaitė, ar berniukas, ar akys bus rudos kaip mamos, ar melsvos kaip tėčio. Šios ląstelės primena į rutulį panašią masę ir greitai pradeda skirstytis į organus, raumenis, kaulus. Penktąją savaitę ima plakti vaikučio širdis. Dar po kelių dienų žmogutis jau gali net pasukti galvytę, atsiranda visų organų ir organų sistemų užuomazgų, judesiai darosi gana aiškūs, jis jau sukiojasi ir rąžosi.
Judėjimas labai reikalingas: tai, ką vaikas judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai. Antrojo mėnesio pabaigoje vaikutis yra maždaug dviejų centimetrų dydžio ir sveria apie 10 gramų. 9–12 nėštumo savaitėmis mažylio kepenys pradeda gaminti tulžies skystį. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis jau gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė, mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime – jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą. Jums išsigandus kraujyje padidėja adrenalino kiekis ir dėl to greičiau ima plakti mažylio širdelė. Trečiojo mėnesio pabaigoje vaikutis yra maždaug 7 centimetrų dydžio ir sveria apie 250 gramų.
Nėštumas skaičiuojamas nuo pirmosios paskutinių menstruacijų dienos, todėl, vos įtarusi, kad laukiatės, galite pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius nėštumo duomenis. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad nenumatytu atveju pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą. Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Pasak medikų, sveikai ir tinkamai besimaitinančiai moteriai nėra jokios būtinybės vartoti papildomų vitaminų, tačiau nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus. Svarbu vartoti daug baltymų (mėsos, pieno produktų), daržovių ir vaisių.
Nėščiai moteriai apsilankius pas gydytoją pirmą kartą paskiriamas bendrasis kraujo tyrimas, nustatoma kraujo grupė ir rezus faktorius, ištiriama gliukozė, tiriama dėl sifilio ir ŽIV, hepatito B, taip pat atliekamas šlapimo tyrimas. Gali būti paskirti ir kiti tyrimai.
Pirmasis tyrimas ultragarsu rekomenduojamas nuo 11 iki 13 savaitės. Jei moteris apsilanko anksčiau, jis nėra būtinas, bet, pasak medikų, moterys paprastai neiškenčia ir jo prašo, nes nori sužinoti, ar nesilaukia dvynių, kaip vystosi nėštumas, todėl dažnai jis atliekamas ir iki 12 nėštumo savaitės.
Pirmąjį nėštumo trimestrą būdingi simptomai:
- Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4–7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12–16 nėštumo savaitės. Priežastys iki šiol nėra tiksliai išaiškintos. Rytinį pykinimą ir vėmimą gali lemti padidėjusi hormonų koncentracija kraujyje, sulėtėję virškinamojo trakto judesiai. Dažnas pykinimas ir vėmimas būdingas jauno amžiaus moterims, taip pat tais atvejais, kai nėštumas pirmas arba neplanuotas, esant daugiavaisiam nėštumui ar moteriškos lyties vaisiui, padidėjus kūno masės indeksui ar esant valgymo sutrikimams.
- Bendras silpnumas. Dažniausiai pasireiškia kaip jėgų netekimas, mieguistumas. Net ir paprasčiausios užduotys gali atrodyti sudėtingos, varginančios ir neįveikiamos. Moteris dažnai atrodo pavargusi ir šiek tiek išblyškusi.
- Apetito pokyčiai. Vienas pirmųjų nėštumo požymių – skonio pojūčių pokytis, pasireiškiantis nenoru vartoti kai kurių maisto produktų ar netgi pasibjaurėjimu jais arba atvirkščiai – didžiuliu noru vartoti tam tikrus produktus dideliais kiekiais. Kartais šis požymis gali pasireikšti kaip padidėjęs alkio jausmas arba kaip dingęs apetitas.
- Krūtų jautrumas. Būdingas dėl hormoninių pokyčių, kurie lemia padidėjusią kraujotaką, nes krūtų audinys ima ruoštis maitinimui.
- Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas. Nėra tiksliai aišku, kas sukelia šiuos pojūčius, tačiau juos galima sieti su padidėjusiu progesterono lygiu. Didžiausias nuovargis juntamas pirmojo trimestro metu.
- Nuotaikos pokyčiai. Vyksta dėl itin didelių hormonų pokyčių, būdinga nuotaikų kaita.
- Dažnas šlapinimasis. Šis simptomas atsiranda dėl natūralių organizmo pokyčių, susijusių su hormonų poveikiu, kraujo kiekio ir gimdos padidėjimu bei vaisiaus augimu.
- Uoslės pokyčiai. Kai kurių maisto produktų kvapai erzina ir tampa nemalonūs. Netgi mėgstami kvepalai gali pradėti kelti šleikštulį ir pasibjaurėjimą.
- Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas. Tai nėštumo fiziologijos simptomas, susijęs su organizmo raumenų tonuso sumažėjimu, kraujotakos sistemos pokyčiais.