Ką reiškia terminas „nesaugus seksas” ir kokios gali būti nesaugaus sekso pasekmės, pasakoja Biofirst klinika akušerė ginekologė Rasa Kučinskaitė.
„Nesaugus seksas – tai lytiniai santykiai, nenaudojant prezervatyvo ar kitų barjerinių cheminių kontraceptinių priemonių, prasiskverbiamųjų lytinių santykių metu (vaginalinių, oralinių, analinių).
Nesaugaus sekso pasekmės gali būti įvairios: neplanuotas nėštumas, užsikrėtimas lytiškai plintančiomis ligomis (sifiliu, chlamidioze, gonorėja, virusiniu hepatitu B, ŽIV infekcija, lytinių organų herpesu, žmogaus papilomos virusine infekcija, trichomonoze). Užsikrėtus LPI, gali kilti tokios komplikacijos, kaip mažojo dubens uždegimas, nevaisingumas, negimdinis nėštumas, priešlaikinis gimdymas, gimdos kaklelio vėžys (užsikrėtus ŽPV) moterims ir sėklidės prielipo uždegimas, nevaisingumas, prostatitas bei kitos problemos vyrams.
Neplanuoto nėštumo žala fizinei ir psichinei moters sveikatai
Neplanuotas nėštumas keičia moters ir apskritai poros gyvenimą: atsiranda naujos papildomos atsakomybės ir įsipareigojimai.
Pirmiausiai neplanuotas nėštumas atneša nuostabą. Vėliau, priklausomai nuo individualios moters situacijos, nuostaba pereina į didžiulį džiaugsmą arba į šoką, nerimą ir baimę.
Neplanuotas nėštumas gali neturėti visiškai jokių pasekmių fizinei (išskyrus fiziologinius kūno pokyčius nėštumo metu) ir psichinei moters sveikatai, gali pastūmėti į moters ar poros emocinį augimą arba sukelti psichologinę traumą, provokuojančią nerimo sutrikimus, depresiją ar net potrauminio streso sutrikimą.
Neplanuotas nėštumas didina žalingų įpročių, žalojimosi, valgymo sutrikimų ir agresijos riziką. Žalingų medžiagų vartojimas nėštumo laikotarpiu, folio rūgšties nevartojimas bent mėnesį iki pastojant ir pirmuosius tris nėštumo mėnesius glaudžiai susijęs su padidėjusia vaisiaus apsigimimų rizika.
Esant neplanuotam nėštumui, moterims padidėja anemijos rizika. Nepakankamas svorio prieaugis, didelis kraujospūdis, preeklampsija – visa tai yra susiję su nepakankama nėščiosios sveikatos priežiūra. Kai kurios komplikacijos gali kilti dėl finansinių ar socialinių veiksnių, lemiančių blogą mitybą arba higieną.
Neplanuoto nėštumo paauglystėje metu yra didesnė tikimybė sirgti šlapimo takų infekcija, lytiškai plintančia infekcija, dažniau per anksti atsidalina placenta ar ištinka priešlaikinis gimdymas, gali sulėtėti vaisiaus augimas, ištikti pogimdyvinis sepsis, pogimdyvinė depresija.
Netikėtai sužinojusios apie savo nėštumą, moterys patiria neigiamus jausmus ir emocijas, vėliau neretai patiria spaudimą ir iš aplinkinių, šeimos narių. Aplinkiniai asmenys nesistengia padėti nėščiosioms, netgi atvirkščiai – kaltina jas dėl esamos padėties, pabrėžia jų nepasirengimą motinystei, neatsakingą elgesį. Dauguma neplanuotai pastojusių moterų baiminasi dėl partnerio nenoro turėti vaikų, aplinkinių reakcijos į jos nėštumą. Tokia neigiama aplinka vėliau gali atsiliepti ir auginamam vaikui. Moteriai gali būti sunku megzti emocinį ryšį su vaiku bei juo rūpintis.
Moterys, kurios, sužinojusios apie neplanuotą nėštumą, pasirenka nutraukti nėštumą, gali patirti neigiamas fizines bei psichologines pasekmes. Galimos infekcijos, gimdos pradūrimas, nukraujavimas, kraujo užkrėtimas, mirtis, nevaisingumas, didesnė krūties vėžio rizika vyresniame amžiuje, priešlaikinis gimdymas ar persileidimas kito nėštumo metu.
Kiekviena moteris nėštumo nutraukimą psichologiškai išgyvena skirtingai. Praėjus šiek tiek laiko, moteris gali išgyventi daugybę neigiamų emocijų. Ji gali jausti kaltę dėl neišsaugoto vaiko, pyktį sau bei aplinkiniams žmonėms, pastūmėjusiems ją priimti tokį sprendimą arba nesuteikusiems paramos išsaugoti nėštumą, taip pat gėdą dėl tokio poelgio, vienišumo, nusivylimo savimi jausmus. Moteris gali patirti nemigą ir košmarus, nerimą, depresiją, valgymo sutrikimus, polinkį svaigintis, emocinį nejautrumą supančiai aplinkai, intymaus gyvenimo pasikeitimą, gyvenimo būdo pasikeitimą, gali kilti mintys apie savižudybę.”