Iki 2019 metų galiojusiame Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautiniame ligų ir sveikatos problemų klasifikatoriuje TLK-10 translytiškumas apibūdinamas kaip lyties tapatumo sutrikimas: „Tai noras gyventi kaip priešingos lyties asmuo ir būti juo laikomam, paprastai lydimas diskomforto dėl savo anatominės lyties ar jos netinkamumo jausmo, ir noras būti gydomam (-ai) hormonais bei chirurgiškai, kad kūnas kiek galima labiau atitiktų pasirinktą lytį”.
PSO išleistame naujame ligų ir sveikatos problemų klasifikatoriuje TLK-11 translytiškumas į sąrašą nebepatenka. Tačiau Lietuvoje gyvenantys translyčiai sako, kad ne tik dalis visuomenės, bet ir dauguma Lietuvos gydytojų vadovaujasi pasenusiais apibrėžimais ir translytiškumą vis dar laiko psichologiniu sutrikimu. Tai labai apsunkina tranzicijos procesus ir prisideda prie itin prastų translyčių bendruomenės emocinės sveikatos rodiklių.
Remiantis Katya Felicia Martens 2022 metais parengto pranešimo konferencijoje „LGBTQ+ ir psichikos sveikata: ką svarbu žinoti specialistams?” duomenimis, net 41 proc. pasaulio translyčių bent vieną kartą gyvenime mėgina nusižudyti ir dar 86 proc. 15–24 metų jaunuolių apie tai galvoja.
Translyčių bendruomenės narė Ieva sako, kad patyčios ir atstūmimo baimė daro didžiausią žalą psichologinei translyčių sveikatai. „Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, jog yra labai baisu, skausminga ir nemalonu būti atstumtai žmonių, kuriuos ilgą laiką laikei artimais. Pati niekada nesilyginau su berniukais, praktiškai niekada jų tarpe nepritapau. Labai sunku girdėti neapykantos kalbą. Ir kai tai vyksta kone kasdien… Baisiausia, kad su šia baisia retorika reikia arba sutikti, arba tylėti, nes kitu atveju kyla rizika nukentėti emociškai ir fiziškai. Kai kurie jaunuoliai gali būti itin agresyvūs, sužinoję, jog esi translytis arba „krypsti į tą pusę”.”
Atsiskleidimo momentas, anot Ievos, taip pat labai bauginantis etapas. „Esu atsiskleidusi tik artimiems draugams. Daugumos jų buvau šiltai priimta. Tačiau iki atsiskleidžiant tarsi „skenavau” aplinką, norėjau būti tikra, kad atsiskleidimas neturės man neigiamų pasekmių. Savo tėvams vis dar neatsiskleidžiau. Kol kas jų stipriai bijau.”
Už atsiskleidimą dar svarbesnė tranzicijos tema. Ieva sako, kad visos tranzicijos procedūros – vardo keitimas, hormonų terapija, operacijos – labai ilgas, sudėtingas ir brangus (tiek finansine, tiek laiko prasme) procesas. Tačiau šios procedūros, anot Ievos, nėra pats svarbiausias dalykas, ir netgi nėra būtinos. „Tai nėra kaip pirkinių krepšelio sąrašas, kuomet, išbraukęs visus punktus, gali sakyti – viskas, dabar aš tikrai baigiau tranziciją. Noriu pasakyti, kad lytis nėra nusakyta lytiniu organu ar net išvaizda. Todėl ir tranzicija neturi nei konkrečios pradžios ar pabaigos. Svarbiausia, kad artimųjų būčiau priimama ir matoma kaip moteris, nepaisant mano išvaizdos ir /ar fizinių ypatumų.”
Emocinę paramą teikia Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt, tel. nr. 880028888.Vilniuje veikia LGBT+ bendruomenei ir jų artimiesiems draugiška psichoterapinė grupė: https://isgirsti.lt/lgbtq/emocine-parama/.