Šiuo metu vis dažniau kalbama apie miego sutrikimus jaunuolių tarpe. Miego paralyžius – tai nuo kelių sekundžių iki kelių minučių trunkantis viso kūno paralyžius, kuris pasireiškia REM miego fazėje. Miego paralyžiaus metu išlieka akių ir kvėpavimo judesiai bei nepakitęs aplinkos suvokimas. Miego paralyžiaus paplitimas yra apie 8% bendroje populiacijoje, tačiau kiti tyrimai teigia, kad nuo 2% iki 60% žmonių nors kartą gyvenime buvo patyrę miego paralyžių.
Apie 75% miego paralyžiaus atvejų pasireiškia kartu su haliucinacijomis, kurios skirstomos į tris tipus. Įsibrovėlio haliucinacija – pasireiškia nepažįstamojo pajūčiu kambaryje. Naštos haliucinacija pasireiškia krūtinės spaudimu, smaugimo ar dusinimo pojūčiu. Be to, įsibrovėlio ir naštos haliucinacijos dažnai ištinka tuo pačiu metu. Trečia kategorija yra vestibuliarinė-motorinė haliucinacija, kuriai būdingas vaidenimasis ir (ar) juntamas atsiskyrimas nuo savo kūno.
Dažniausios šio miego sutrikimo priežastys: prasta miego kokybė, vėlyvas ėjimas miegoti, per trumpas miego laikas, miegas dienos metu, miegojimas ant nugaros, nemiga, nutukimas, hipertenzinės ligos, alkoholio ir rūkalų vartojimas, psichologinės problemos ir psichikos ligos. Riziką patirti miego paralyžių stiprina vaikystėje patirtas seksualinis smurtas, potrauminio streso sindromas, nerimo sutrikimai ir panikos priepuoliai. Nustatyta, kad net 68,3% miego paralyžiaus atvejų yra priskiriami prastai psichologinei būsenai.
Siekiant užkirsti kelią miego paralyžiaus pasireiškimui, svarbu koreguoti miego įpročius: vertėtų eiti miegoti anksčiau nei 24:00 val., ilginti miego trukmę (miegoti ilgiau nei 6 val.), keisti miego pozas (nesirinkti miego ant nugaros) bei prieš miegą atlikti atpalaiduojančią mankštą.
Daugeliui su miego paralyžiumi pavyksta susitvarkyti pasitelkiant prevencines priemones. Būna, kad tik prevencinių priemonių neužtenka, tad šiuo atveju svarbu kreiptis į gydytojus. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja gydymą antidepresantais, o žmonėms, kurie turi nerimo sutrikimus, nemigą ar patiria stiprų stresą – kognityvinę elgesio psichoterapiją. Taip pat, užkirsti kelią miego paralyžiui gali padėti meditacija.
Atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei pusė miego paralyžiaus atvejų siejami su prasta psichologine būkle, svarbu laiku atkreipti dėmesį į miego paralyžių patiriančius žmones ir suteikti informaciją apie galimas priemones, siekiant užkirsti kelią miego paralyžiaus pasireiškimui, o esant psichikos sutrikimams, laiku suteikti reikiamą gydymą ir pagalbą.