Kokainas yra psichoaktyvi narkotinė medžiaga, gaunama iš koka augalo lapų. Šis narkotikas per visą savo istoriją buvo naudojamas kaip natūralus vaistas ir stimuliatorius. Narkotikui populiarėjant, ir prekeiviams ėmus maišyti kokainą su įvairiomis kitomis priemaišomis (amfetaminu, fentaniliu), mirštančiųjų nuo narkotikų perdozavimo skaičius ėmė sparčiai augti.
Kas lėmė tokį kokaino populiarumą? Ir kokią žalą jis daro žmogaus organizmui?
Trumpa kokaino istorija
Kokaino istorija siekia senovės Pietų Ameriką, kur Inkų imperijos bendruomenės kokos lapus naudojo ceremonijoms, medicininiams tikslams ir kaip vieną svarbiausių energijos šaltinių. Tik XIX amžiuje Europoje ir JAV kokaino naudojimas pradėjo plisti kaip vaistas įvairioms ligoms gydyti bei skausmui mažinti.
Pradžioje kokainas buvo naudojamas kaip anestetikas medicininėse ir stomatologinėse procedūrose. Jis efektyviai malšino skausmą, siaurino kraujagysles ir mažino kraujavimą.
XIX a. viduryje ir ankstyvaisiais XX a. dešimtmečiais kokainas buvo reklamuojamas kaip stebuklinga medžiaga, turinti gydomųjų savybių ir energizuojantį poveikį. Tokio tono reklamos lėmė kokaino populiarumą visuomenėje.
XX a. pradžioje buvo sukurtos efektyvesnės kokaino išgavimo technologijos, leidusios šią medžiagą gauti lengviau ir didesniais kiekiais. Tai sumažino kokaino kainą ir prisidėjo prie dar didesnio jo vartojimo.
Ilgainiui kokainas tapo tam tikra žymių asmenybių ir kultūrinių judėjimų dalimi. Pavyzdžiui, kai kuriuose literatūros kūriniuose, įskaitant Sigmundo Freudo darbus, buvo minimas kokainas. Kai kurie menininkai ir muzikantai jį vartojo arba dainavo apie jį. Visa tai lėmė spartėjantį kokaino populiarumą.
Taigi, kokainui tapus plačiai vartojamu narkotiku, atsiskleidė ir šios medžiagos pavojai bei priklausomybės potencialas. Daugelis šalių ėmė reguliuoti kokaino vartojimą ir prekybą. JAV 1914 metais buvo priimtas įstatymas dėl federalinės narkotikų kontrolės.
Kokainas yra įtrauktas į sąrašus narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių prekyba, laikymas ar vartojimas Lietuvoje yra draudžiamas.
Kaip veikia kokainas?
Kokainas veikia centrinę nervų sistemą ir stimuliuoja neurotransmiterių dopamino veikimą smegenyse. Dopaminas yra cheminė medžiaga, padedanti kontroliuoti pasitenkinimo, malonumo, „apdovanojimo” funkcijas. Kokainas blokuoja dopamino siuntimo procesą tarp smegenų ląstelių, todėl smarkiai didėja dopamino koncentracija sinapsėse (tarpuose tarp ląstelių). Tai sukelia labai stiprų, bet santykinai trumpalaikį (nuo 30 iki 60 minučių) euforijos jausmą.
Kokainas sukelia tokius fizinius ir psichologinius efektus:
- didina energijos lygį, mažina nuovargį;
- gerina koncentraciją, didina gebėjimą sutelkti dėmesį;
- didina širdies ritmą, kraujospūdį ir širdies apkrovą;
- mažina apetitą;
- kelia nuovargį, sumišimą, nerimą, paranoją ir net psichozę.
Kodėl kokainas pavojingas?
- Nuolatinis kokaino vartojimas sukelia stiprią priklausomybę. Nustoti vartoti kokainą – tai sudėtingas procesas, sukeliantis galybę nemalonių abstinencijos simptomų: nuovargį, depresiją ir nerimą, dirglumą, drebulį, prakaitavimą, didelį alkį, raumenų ir galvos skausmus.
- Kokainas gali sukelti rimtų širdies ir kraujagyslių problemų, įskaitant padidėjusį širdies ritmą, padidėjusį kraujospūdį, širdies priepuolį ir insultą. Kokaino vartojimas neigiamai veikia kvėpavimo sistemą, kepenis ir inkstus.
- Tyrimai rodo, jog ilgalaikis kokaino vartojimas gali paveikti smegenų funkcijas ir struktūrą. Sutrinka koncentracija, atmintis, psichomotoriniai gebėjimai, darosi sunku priimti sprendimus.
- Kokainas gali sukelti psichologinius sutrikimus, tokius kaip depresija, nerimas, paranoja, psichozė.
- Priklausomybė nuo kokaino atsiliepia tarpasmeniniams vartojančiojo santykiams su šeima, draugais ir bendruomene. Priklausomybė nuo narkotikų didina konfliktų ir socialinės izoliacijos riziką.
- Vartojant kokainą, prastai maitinamasi, krenta svoris, blogėja bendra fizinė sveikata.
- Neteisėtas narkotikų vartojimas kelia daug teisinių problemų ir finansinių sunkumų.
Psichologinės ir socialinės reabilitacijos įstaigos asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų: https://ntakd.lrv.lt/lt/reabilitacija/psichologines-ir-socialines-reabilitacijos-istaigos-asmenims-priklausomiems-nuo-psichoaktyviuju-medziagu;
Respublikinis priklausomybės ligų centras: +370 5 213 7274.
Naudota literatūra:
- Judith Grisel knyga “Never Enough”;
- 2021 metų studija “Cocaine DrugFacts“;
- 2005 metų studija “The Neurobiology of Cocaine Addiction”.