Mūsų 8.5 metų dukra jau kokius metus laiko bijo eiti viena namie į antrą aukštą, jei visi namiškiai pirmame, vakare užmiegant prašydavo pabūti antram aukšte, kad ji ramiai užmigtų. Pabūdavome. Išmiegodavo visą naktį ramiai. Kai klausiu ko tu bijai atsako, kad bijo, kad kažkas išlįs iš už lovos ar iš už kampo, kad išgąsdins ir suvalgys ją. Per šias Kalėdų atostogas baimė sustiprėjo, nesugebu atsekti kas nutiko. Dabar jau vakare nebeužtenka būti tame pačiame aukšte, reikia būti jos kambaryje. Taip pat naktį prabunda išsigandusi, ir šaukdama atbėga į mūsų miegamąjį. Nurimusi atsisako eit į savo lovą, nes bijo tų pačių dalykų. Klausimas – kaip padėti jai išgyventi tą baimę? Gal rekomenduotumete kokios vaikiškos literatūros šia tema?
Sveiki,
Suprantu Jūsų nerimą dėl vaiko patiriamų baimių, ypač pastebint, kad jos stiprėja. Žinoma, tokio amžiaus vaikams įvairios išgyvenamos baimės yra ganėtinai normalu, nes jiems dar būna sunku atskirti realybę ir fantazijas. Be to, vaiko nerimą gali stiprinti įvairūs pokyčiai ar kitos patirtys, kurie tiesiogiai nebūna susiję su pačiomis baimėmis ir jų turiniu. Labai svarbu, jog su dukra kalbatės apie išgyvenimus, tačiau bet kokiu atveju rekomenduočiau vaikų psichologo konsultaciją. Specialistas padėtų tiek pačiam vaikui susigaudyti savo jausmuose, tiek pateiktų literatūros ir reagavimo rekomendacijas tėvams.
Į klausimą atsakė:
Roberta Maigienė
Psichologė
Šeškinės poliklinikos Jaunimo sveikatos kabinetas