Laba diena, esu 21 metų mergina ir iki šiol susiduriu su tokia problema, kaip mikčiojimas – žodžių užsikirtimas. Dėl to patiriu didelį stresą ir tabu bendraujant su žmonėmis. Norėčiau sužinoti, kur galima kreiptis. Esu radusi nemažai logopedų paslaugų suaugusiems, bet kaina yra didoka. Gal yra kokia nemokama ir efektyvi pagalba. Labai noriu atsikratyti mikčiojimo, kadangi tai sukelia didelį nepasitikėjimą savimi.
Savo laiške išsakote, kad mikčiojimas jums sukelia didelį stresą ir tabu bendraujant su kitais žmonėmis. Tačiau galbūt pastebite, kad stresą keliančiose situacijose imate mikčioti ir užsikirtinėti dažniau? Taip nutinka didelei daliai žmonių. Esant tokiai situacijai vertėtų pagalvoti, kaip galėtumėte padėti sau nurimti, jausti kuo mažiau nerimo stresą keliančiose situacijose. Būnant ramios būsenos, greičiausiai pavyktų kalbėti sklandžiau, mažiau užsikirstumėte.
Svarbu prisiminti, kad stresą sukelia ne konkrečios situacijos, bet tai, kaip mes tas situacijas vertiname. Greičiausiai sutiksite, kad identiškas situacijas skirtingi žmonės vertina skirtingai – pavyzdžiui kalbėjimą prieš auditoriją. Vienam tai bus didelis išbandymas ir baimė būti nuvertinatam kitų – kitam tai gali būti galimybė pasisakyti ir būti pastebėtam. Tai atspindi, kad iš esmės stresą kelia ne kalbėjimas prieš auditoriją, bet tai, kaip kiekvienas žmogus šią situaciją supranta ir interpretuoja. Pasistenkite eidama į situacijas, kurios jums kelią stresą, paanalizuoti, ko iš tiesų bijote. Pagalvokite, ar tai tikrai turi pagrindą ir ar jūsų mintys nėra tendencingai neigiamos.
Dažnai nerimo sumažinimui padeda ir mokymasis būti “čia ir dabar”. Savigalbos programos “Geros nuotaikos link” dalyje apie Dėmesingą įsisąmoninimą galite rasti įvairių pratimų ir garso įrašų, kurių pagalba išmoksite geriau susikoncentruoti į dabartį. Buvimas “čia ir dabar” mums padeda jausti mažiau nerimo, kadangi išmokstame atsitraukti nuo vidinių vertinimų ir į juos pasižiūrėti iš šalies.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis – logopedo paslaugos yra priskiriamos kalbos korekcijos paslaugoms. Šias paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, teikia: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojai, logopedai, psichologai, kineziterapeutai ir kt. Vadovaujantis Sveikatos sistemos įstatymu, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas pacientas, kreipdamasis dėl iš PSDF biudžeto apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų, privalo turėti gydytojo siuntimą.
Taigi, dėl kalbos korekcijos paslaugų skyrimo, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant poreikiui, gali nusiųsti pacientą reikiamo gydytojo specialisto konsultacijai. Ar pacientui reikalingos kalbos korekcijos paslaugos, sprendimą priima gydytojas specialistas, konsultacijos metu įvertinęs pacientui nustatytą diagnozę ir kitus aktualius duomenis. Gydytojas, išduodamas siuntimą turi pacientui nurodyti ne mažiau kaip tris gydymo įstaigas, kuriose teikiamos atitinkamos sveikatos priežiūros paslaugos. Pacientas gali pats pasirinkti, kurioje gydymo įstaigoje pageidauja gauti siuntime nurodytas paslaugas.
Suteiktos kalbos korekcijos paslaugos bus apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis tik gydymo įstaigai, kuri yra sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų. Vadinasi, dėl kalbos korekcijos paslaugų, turint gydytojo specialisto išduotą siuntimą, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su teritorine ligonių kasa dėl šių paslaugų teikimo.
Vienam pacientui tenkančių kalbos korekcijos paslaugų, už kurias mokama PSDF biudžeto lėšomis, bendra teikimo trukmė negali viršyti 20 valandų per metus.
Į klausimą atsakė:
Milda Vickutė
Medicinos psichologė
Antakalnio poliklinika