Dažnai manoma, kad savižudybė yra psichikos ligos pasekmė. Šiame įsitikinime galime rasti dalį tiesos. Iš tiesų psichikos ligos, ypač klinikinė depresija, ženkliai padidina savižudybės riziką. Žmonės, sergantys klinikine depresija (kai ilgą laiką kamuoja prislėgta nuotaika, nebedomina įprastinė veikla, sutrinka miegas ir t.t.) nusižudo kelis ar net keliolika kartų dažniau.Tačiau, kaip jau minėta, šis įsitikinimas yra teisingas tik iš dalies, kadangi didelė dalis žmonių, sergančių klinikine depresija ar kita psichikos liga, nenusižudo. Didelė dalis žmonių, kurie nusižudo – nėra sirgę psichikos ligomis. Savižudybė dažnai yra impulsyvus veiksmas. Žmonėms, sergantiems depresija, savižudiški impulsai kyla dažniau ir jie pasireiškia stipriau. Tačiau, jeigu kilus tokiam impulsui (nesvarbu, ar sergama kokia psichikos liga ar ne), šalia yra žmogus, pasiruošęs padėti, savižudybės galima išvengti.
Į klausimą atsakė:
Milda Vickutė
Antakalnio poliklinikos psichologė