Lytiškai plintančios infekcijos (toliau – LPI) – tai yra infekcijos, kuriomis dažniausiai užsikrečiama visų rūšių (vagininių, oralinių, analinių) lytinių santykių metu. LPI plitimo dėsningumai atspindi žmonių lytinę elgseną – kuo dažniau keičiami partneriai, santykiaujama be apsaugos priemonių, tuo labiau rizikuojama užsikrėsti patiems ir užkrėsti kitus. Tačiau net ir vienas lytinis partneris gali būti infekcijos šaltinis. Pavyzdžiui, Lietuvoje maždaug penkios iš dešimties moterų, kurioms diagnozuota lytiškai plintanti infekcija, nurodo, kad užsikrėsti galėjo nuo vieno partnerio.
Daugiau informacijos apie lytiniu keliu plintančias infekcijas suteikia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Gabriela Hartwig ir Oksana Jučienė.
LPI klasifikacija
LPI sukelia įvairūs mikroorganizmai: bakterijos, virusai, pirmuonys. Skiriamos bakterijų sukeliamos LPI (sifilis, gonorėja, chlamidiozė ir kt.) bei virusinės infekcijos (ŽIV, žmogaus papilomos viruso infekcija ir kt.). Šios ligos dažnai neturėdamos simptomų lieka nepastebėtos ir laiku nediagnozuotos ilgainiui sukelia komplikacijų, pavyzdžiui, chlamidiozė ir gonorėja – nevaisingumą, sifilis – širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos pažeidimus, žmogaus papilomos viruso infekcija (ŽPV) – gimdos kaklelio, burnos ir kitos lokalizacijos vėžį. LPI užsikrėtusiems asmenims kyla didesnis pavojus užsikrėsti ŽIV.
Sergamumo LPI rodikliai Lietuvoje
Lietuvoje per pastaruosius dešimt metų sergamumas sifiliu sumažėjo 3 kartus (nuo 9,1
atvejo iki 3,0 atvejų 100 tūkst. gyv.), sergamumas gonorėja sumažėjo beveik 6 kartus (nuo 7,3 iki 1,3 atvejo 100 tūkst. gyv.), chlamidiozės atvejų Lietuvoje sumažėjo dešimtadaliu (nuo 10,3 iki 9,1 atvejo 100 tūkst. gyv.). Vyrams lytiškai plintančios infekcijos diagnozuojamos 2,3 karto dažniau nei moterims. Užsikrėtusiųjų amžiaus vidurkis yra apie 34 metus. Analizuojant epidemiologinius duomenis, nustatyta, kad dauguma užsikrėtė heteroseksualių lytinių santykių metu, labai maža dalis – homoseksualių santykių metu, tačiau penktadalio galimas užsikrėtimo būdas neišaiškintas. Apie pusė užsikrėtusiųjų lytinių santykių metu apsaugos priemones naudoja retai arba jų nenaudoja.
Kaip atpažinti LPI?
Užsikrėtus LPI kurį laiką galima net neįtarti, kad sergama, nes dauguma simptomų nejaučia. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į pagrindinius LPI simptomus:
- atsiradusios išskyros (nuo permatomų iki žalsvos spalvos) iš lyties organų ar šlapimo takų;
- padažnėjęs, skausmingas šlapinimasis;
- atsiradusios baltos apnašos burnoje, makštyje ar varpoje;
- atsiradęs bėrimas lyties organų srityje, išangėje;
- apatinės pilvo dalies skausmas, sėklidžių skausmas ir (ar) patinimas;
- kraujas po lytinių santykių arba jų metu, mėnesinių ciklo viduryje;
- skausmingi lytiniai santykiai;
- sąnarių skausmas.
Labai svarbu dėl LPI pasitikrinti pačiam ir patikrinti savo lytinį partnerį. Nustačius LPI ir norint, kad paskirtas gydymas būtų sėkmingas, reikia gydyti abu partnerius ir tęsti gydytojo paskirtą gydymą iki galo, nors susirgimo simptomai gali išnykti ir anksčiau.
Nepradėjus gydyti LPI ar neišgydžius, gresia pavojingos komplikacijos, tokios kaip nervų sistemos, smegenų, kaulų, širdies ir kraujagyslių sistemos pažeidimai, mažojo dubens uždegimas, sėklidės prielipo uždegimas, nevaisingumas, nėštumas ne gimdoje, savaiminis persileidimas, todėl labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti dėl LPI. Specialisto konsultacijai šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas. Dėl LPI pasitikrinti galima ir anonimiškai.