Turbūt savo aplinkoje nerastume jaunuolio, kuris nebūtų vartojęs bent vienos psichoaktyviosios medžiagos. Dažniausiai tai būna nesunkiai prieinamos medžiagos – alkoholis, kofeinas ar tabakas, tačiau kai kurie veiksniai gali pastūmėti vartoti ir pavojingesnes medžiagas – narkotikus.
Amžius
Pastebima, kad Lietuvoje psichoaktyviųjų medžiagų pabando vis jaunesni asmenys. Net 19 proc. iki 19 m. jaunuolių yra vartoję psichotropinių medžiagų bent 1 ar 2 kartus. Ką tai rodo? Kuo jaunesnis asmuo pirmą kartą pabando narkotinių medžiagų, tuo labiau tikėtina, kad jis pradės vartoti reguliariai. Jaunuoliui išsivystys priklausomybė, sukelianti žalą fizinei ir psichikos sveikatai. Taip pat didelė rizika gresia asmenims, kurie vaikystėje vartojo įvairius vaistus.
Lytis
Ar asmuo vartos narkotikus, gali turėti įtakos lytis. Narkotines medžiagas vartoja vidutiniškai daugiau vaikinų, bet merginas jos veikia stipriau: patiriamas didesnis poveikis sveikatai, greičiau vystosi priklausomybė, net ir vartojant mažomis dozėmis.
Fizinė sveikata
Pastebima, kad kvaišalus labiau linkę vartoti asmenys, turintys fizinės sveikatos problemų (pvz., dėl komplikuoto gimdymo, lėtinių ir sunkių ligų vaikystėje), patyrę galvos smegenų sutrenkimų, apsinuodijimų alkoholiu ar kitomis medžiagomis.
Psichinė sveikata
Ryšys tarp psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir psichinės sveikatos yra abipusis: narkotikų vartojimas gali pabloginti psichinę sveikatą ir atvirkščiai – asmenys, sergantys depresija, nerimo sutrikimais ir šizofrenija, patyrę prievartą, smurtą, dažniau vartoja svaigiąsias medžiagas: taip jie siekia sumažinti vienišumą, baimę, liūdesį, padidinti menką savivertę.
Biologiniai veiksniai
Svarbūs ir biologiniai veiksniai. Kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į narkotines medžiagas. Vienam ta pati dozė gali būti toleruojama, kitam – mirtinai pavojinga, todėl reikėtų vengti varžytis su draugais. Įtaką rizikai pradėti vartoti svaigalus taip pat daro asmeninės savybės, kaip antai impulsyvumas, adrenalino poreikis.
Socialinė ir ekonominė padėtis
Įtaką svaigalų vartojimui daro ir gyvenamoji vietovė, pajamos. Narkotikų vartojimo dažnis gali būti didesnis, jei jie lengviau prieinami (beveik kas 4-as 15–16 m. jaunuolis gali lengvai gauti kanapių savo gyvenamojoje vietovėje), o prevencinės programos neįgyvendinamos arba yra netinkamos. Tyrimai rodo, kad mokiniai nepasitiki mokyklos darbuotojais tiek, kad jiems pasipasakotų apie savo priklausomybes.
Šeima
Šeimos nariai, vartojantys narkotikus, gali padidinti riziką, kad pradės vartoti ir jų vaikai. Esant neigiamam šeimos požiūriui į narkotikus, šeimos paramai ir kontrolei, kai paauglys auginamas kaip atsakinga asmenybė, gebanti priimti protingus sprendimus ir apsisaugoti nuo pagundų, jaunuolis gali lengviau apsisaugoti nuo priklausomybių arba jas įveikti. Taip pat svarbus veiksnys yra santykiai su tėvais. Vaikai, kurie nesutaria su savo tėvais ar globėjais, labiau linkę į psichologines problemas, kartu ir narkotikus.
Bendruomenė
Didžiausią įtaką paauglystėje daro bendraamžiai, o noras būti pripažintam grupėje yra labai svarbus veiksnys, todėl riziką didina svaigalais eksperimentuojantys draugai, nekritiškas ir dažnai palankus jų požiūris į narkotikų vartojimą. Nors dauguma jaunuolių supranta narkotikų daromą žalą, neretai nugali noras pritapti, vaikomasi mados. Kreiptis pagalbos esant vartojimo problemų gali trukdyti stigma, baimė ir mažas paslaugų prieinamumas.
Kad ir kokie veiksniai pastūmėtų jaunuolį vartoti, visada yra kitas variantas – atsisakyti. Didžiausias ginklas yra stipri vidinė motyvacija, pasitikėjimas savimi.