Šių dienų pasaulis – labai konkurencinga vieta, kurioje vienintelė svarbi valiuta yra sėkmė. O nesėkmė, paprastai laikoma sėkmės priešingybe, šiandien yra tai, ko reikia vengti bet kokia kaina. Bet ar mūsų nesėkmės ir klaidos iš tiesų yra tokios baisios? Nebūtinai. Pats metas įvertinti nesėkmės koncepciją iš naujo.
Priešingai populiariems įsitikinimams, nesėkmė nėra sėkmės priešingybė. Padaryti klaidų ir patirti nesėkmę – tai neatsiejama ir būtina sėkmės dalis. Šiandien priėmę savo nesėkmes ir pasimokę iš savo klaidų, rytoj tapsime stipresni ir sėkmingesni.
Kodėl bijome klysti?
– Daugelis mūsų jaučiame poreikį pasirodyti tobulai, todėl bijome padaryti klaidų ir patirti nesėkmę. Perfekcionizmas verčia jaudintis, nerimauti ir tuo pat metu kliudo siekti tikslų.
– Kultūrinės normos ir socialinės lūkesčiai turi įtakos tam, kaip mes suvokiame savo nesėkmes. Gyvendami visuomenėje, kurioje dominuoja aukšti lūkesčiai ir netolerancija klaidoms, jaučiame didelį spaudimą ir baimę suklysti.
– Baimę klysti dažnai lemia pasitikėjimo savimi trūkumas, nepakankama savivertė. Kartais šias savybes formuoja šeima, kitais atvejais – asmeninės patirtys, santykiai su aplinkiniais. Nepasitikint savimi, sunku siekti tikslų, kamuoja baimės ir nuolatinis stresas.
– Kai klystame, tampame pažeidžiami ir atviri kritikai. Kas mėgsta kritiką?
– Ankstesnės patirtys, susijusios su nesėkmėmis, neigiamais komentarais, gėda, kelia baimę ir stabdo mus pamėginti dar kartą.
Kaip įveikti nesėkmės baimę?
Mokymosi ir naujų įgūdžių įsisavinimo procesas labai glaudžiai susijęs su nesėkme. Niekas neišmoksta važiuoti dviračiu nuo jo nenukritęs. Labai svarbu šią realybę suprasti ir nesėkmę priimti kaip esminę savo kelionės dalį.
Įdomu tai, kad tie, kurie tobulėja, iš tikrųjų patiria nesėkmes dažniau nei tie, kurie iššūkių vengia. Toks mąstymas leidžia žmonėms žengti į naujas teritorijas, rizikuoti ir… patirti nesėkmes. Būtent jos gali tapti puikia galimybe augti – svarbu pasinaudoti savo klaidomis ir pasimokyti. Nesėkmės priėmimas yra būtinas pažangai.
Iš tiesų įveikti nesėkmės baimę nėra sudėtinga. Tereikia perjungti vieną mąstymo mygtuką: iš bijoti į augti.
Daugelis mūsų mano, kad talentą lemia genetika, todėl grįžtamasis ryšys neretai gniuždo, jį sunku priimti. Dėl tos pačios priežasties mes lengvai pasiduodame, manydami, jog niekas nepasikeis, tai beprasmiška.
Mąstymas apie augimą yra priešingas: tai yra tokia mentalinė būsena, kai nuoširdžiai tikime savo darbu ir vertiname grįžtamąjį ryšį, kaip gerą būdą tobulėti. Taip mąstantis žmogus tampa lankstesnis, atsparesnis ir greitai nepasiduoda. Pavyzdžiui, studentai, turintys fiksuotą mąstymą, dažniausiai net nepradeda spręsti testo su nežinomomis užduotimis, o studentai, turintys augimo mąstymą, bandys viską, kol išspręs problemą.
Bet kaip dėl nesėkmės baimės? Padės paprastas pratimas.
Mintis apie nesėkmę gali paralyžiuoti, nes dažnai įsivaizduojame, kad po jos atsigauti bus neįmanoma. Dėl to užsisklendžiame ir blokuojame rizikingas, bet potencialiai naudingas galimybes. Šie trys klausimai gali padėti atsikratyti baimės:
- Kaip aš atsigausiu, jei suklysiu? Žinoma, nesėkmė yra skausminga, tačiau labai svarbu susikoncentruoti ir įsivaizduoti atsigavimo procesą: kaip tai vyks, ką aš darysiu, koks bus jausmas?
- O kas, jei nedarysiu nieko? Nedarydami nieko, rizikuojame užgesinti rusenančią ugnį…
- O jei man pasiseks? Pagalvokime apie idealų rezultatą ir įsivaizduokime, kaip jaustumėmės jį pasiekę. O dabar: kokie veiksmai padės mums pasiekti šių rezultatų?
Praktikuojant šiuos scenarijus, galima sumažinti nerimą ir realistiškiau įvertinti situaciją. Žinoma, nesėkmės tikimybė išlieka, tačiau būdami pozityvūs, siekti savo tikslų galėsime be sielvarto ir baimės.
Naudota literatūra:
- Ryan Babineaux ir John Krumboltz knyga “Fail Fast, Fail Often”;
- Jonathan Fields knyga “Uncertainty”;
- Eric Greitens knyga “Resilience”; John C. Maxwell knyga “Failing Forward”