JAUNIMO RŪKYMO ĮPROČIAI

Vaikų ir jaunimo gyvensenos įpročiai ir jų pokyčiai Lietuvoje drauge su kitais sveikatos rizikos veiksniais vertinti šiuose pagrindiniuose reguliariai atliekamuose tyrimuose: Tarptautiniame moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrime (HBSC) (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai, 1994–2014 m.), Alkoholio ir kitų narkotikų Europos mokyklose tyrime (ESPAD) (Ugdymo plėtotės centras ir Lietuvos socialinių tyrimų centras, 1995–2015 m.), Pasaulio jaunimo rūkymo tyrime ( GYTS) (Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2001–2014 m.). Šioje darbo dalyje glaustai apžvelgiami pagrindiniai minėtų tyrimų rezultatai.

Kaip rodo HBSC tyrimo duomenys, vis didesnė visuomenės sveikatos grėsmė – elektroninės cigaretės. 16 proc. 11–15 metų berniukų ir 6 proc. to paties amžiaus mergaičių nurodė šiuos prietaisus naudoję per pastarąsias 30 dienų. Visai neseniai rinkoje atsiradusios elektroninės nikotino vartojimo sistemos (angl. electronic nicotine delivery systems) greitai įsitvirtino tarp jaunimo, galimai priviliodamos dalį įprastų tabako gaminių vartotojų, todėl pastarųjų metų rūkymo sumažėjimas turėtų būti vertinamas atsargiai.

ESPAD tyrimas, vertinantis 15–16 metų amžiaus moksleivių gyvenseną, parodė, kad šioje amžiaus grupėje rūkymo paplitimas ženkliai mažėja.

Lietuvos moksleivių rūkymo paplitimo mažėjimo tendencijų nėra. Lietuvoje rūko apie 15 proc. 11–15 metų amžiaus berniukų ir 8 proc. to paties amžiaus mergaičių. Rūkymas labiau paplitęs tarp berniukų nei tarp mergaičių, o skirtumas tarp mergaičių ir berniukų rūkymo įpročių pastaruosius metus mažėja.

Studijų metai yra kritiškas laikas jaunimo gyvenime. Tai yra permainų, eksperimentų ir atradimų metas, kartu labai palankus tabako įmonėms privilioti būsimą vartotoją. Dauguma studijuojančio jaunimo yra apibrėžiami kaip „socialiniai rūkaliai“, kurie rūko įvairioje socialinėje veikloje, draugų kompanijose ir rūkymą laiko svarbiu socializacijos veiksniu, o ne priklausomybe.

Jaunuoliai gali pradėti reguliariai rūkyti dėl ketinimų sumažinti stresą. Merginoms rūkymas dažnai yra svorio metimo ir reguliavimo įrankis. Studijuojančiųjų rūkymas taip pat susijęs su alkoholio vartojimu. Mokslinių tyrimų duomenimis, studentų žalingų įpročių paplitimas turi ryšį su socialiniais veiksniais. Dažniau reguliariai rūko iki studijų mieste gyvenę studentai, nei gyvenusieji kaime. Studentų rūkymo paplitimą gali nulemti studijuojamas dalykas. Didžiausias rūkančių studentų dažnis nustatytas tarp studijuojančių kelių inžinerijos, kalbų bei kultūros studijų programas.

Nustatyta, kad dauguma suaugusių rūkorių pradėjo rūkyti mokykliniame amžiuje. Įvairūs moksliniai tyrimai taip pat pateikia vis daugiau įrodymų, kad kuo anksčiau pradedami vartoti tabako gaminiai, tuo didesnė stiprios priklausomybės rizika. Be to, rūkymas paauglystėje gali turėti staigių sveikatos pasekmių, tokių kaip priklausomybės išsivystymas, sumažėjusi plaučių funkcija, susilpnėjęs plaučių augimas ar astma. Mokslininkų teigimu, atvejai, kai rūkyti pradedama vėliau nei 25 metų amžiaus, yra labai reti. Dėl šių priežasčių mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunimo rūkymo paplitimo stebėsena dažniausiai leidžia prognozuoti rūkymo paplitimo tendencijas populiacijoje, o tikslūs epidemiologiniai duomenys reikalingi siekiant vystyti mokslu grįstas rūkymo mažinimo intervencijas.

Vaikų ir jaunimo gyvensenos įpročiai ir jų pokyčiai Lietuvoje drauge su kitais sveikatos rizikos veiksniais vertinti šiuose pagrindiniuose reguliariai atliekamuose tyrimuose: Tarptautiniame moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrime (HBSC) (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tyrėjai, 1994–2014 m.), Alkoholio ir kitų narkotikų Europos mokyklose tyrime (ESPAD) (Ugdymo plėtotės centras ir Lietuvos socialinių tyrimų centras, 1995–2015 m.), Pasaulio jaunimo rūkymo tyrime ( GYTS) (Lietuvos sveikatos psichologų sąjunga, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, 2001–2014 m.). Šioje darbo dalyje glaustai apžvelgiami pagrindiniai minėtų tyrimų rezultatai.

Kaip rodo HBSC tyrimo duomenys, vis didesnė visuomenės sveikatos grėsmė – elektroninės cigaretės. 16 proc. 11–15 metų berniukų ir 6 proc. to paties amžiaus mergaičių nurodė šiuos prietaisus naudoję per pastarąsias 30 dienų. Visai neseniai rinkoje atsiradusios elektroninės nikotino vartojimo sistemos (angl. electronic nicotine delivery systems) greitai įsitvirtino tarp jaunimo, galimai priviliodamos dalį įprastų tabako gaminių vartotojų, todėl pastarųjų metų rūkymo sumažėjimas turėtų būti vertinamas atsargiai.

ESPAD tyrimas, vertinantis 15–16 metų amžiaus moksleivių gyvenseną, parodė, kad šioje amžiaus grupėje rūkymo paplitimas ženkliai mažėja.

Lietuvos moksleivių rūkymo paplitimo mažėjimo tendencijų nėra. Lietuvoje rūko apie 15 proc. 11–15 metų amžiaus berniukų ir 8 proc. to paties amžiaus mergaičių. Rūkymas labiau paplitęs tarp berniukų nei tarp mergaičių, o skirtumas tarp mergaičių ir berniukų rūkymo įpročių pastaruosius metus mažėja.

Studijų metai yra kritiškas laikas jaunimo gyvenime. Tai yra permainų, eksperimentų ir atradimų metas, kartu labai palankus tabako įmonėms privilioti būsimą vartotoją. Dauguma studijuojančio jaunimo yra apibrėžiami kaip „socialiniai rūkaliai“, kurie rūko įvairioje socialinėje veikloje, draugų kompanijose ir rūkymą laiko svarbiu socializacijos veiksniu, o ne priklausomybe.

Jaunuoliai gali pradėti reguliariai rūkyti dėl ketinimų sumažinti stresą. Merginoms rūkymas dažnai yra svorio metimo ir reguliavimo įrankis. Studijuojančiųjų rūkymas taip pat susijęs su alkoholio vartojimu. Mokslinių tyrimų duomenimis, studentų žalingų įpročių paplitimas turi ryšį su socialiniais veiksniais. Dažniau reguliariai rūko iki studijų mieste gyvenę studentai, nei gyvenusieji kaime. Studentų rūkymo paplitimą gali nulemti studijuojamas dalykas. Didžiausias rūkančių studentų dažnis nustatytas tarp studijuojančių kelių inžinerijos, kalbų bei kultūros studijų programas.