Apie tai, kokiame amžiuje jaunuoliai lengviausiai pasiduoda priklausomybėms, ir kokie visuomenėje vyraujantys stereotipai trukdo kreiptis pagalbos, pasakoja dr. Giedrė Misiūnienė, Respublikinio priklausomybių ligų centro Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus vedėja, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijos dėstytoja.
– Kada dažniausiai pradedama eksperimentuoti kvaišalais ar psichoaktyviomis medžiagomis?
– Rizikingo vartojimo patirtis dažniausia siejame su 12–25 metų amžiaus periodu, kuris yra ypatingas neurobrandos pokyčiais, išskirtiniu elgesiu, kai ieškoma savęs, bręstama, išbandomos ribos, eksperimentuojama, provokuojama namuose, mokykloje. Tai yra laikotarpis, kuriam būdingas netinkamas elgesys. Didžiajai daliai tai praeina savaime, bet nuo 5 iki 10 proc. jaunų žmonių nuklysta. Dalis jaunuolių būtent šiuo laikotarpiu pradeda eksperimentuoti ir su psichoaktyviomis medžiagomis, išsivysto medžiagų vartojimo sutrikimai.
Psichoaktyvių medžiagų vartojimas išlieka didele visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje, ypač tarp vaikų ir paauglių, nes gali turėti žalingą poveikį jaunų žmonių fizinei, psichologinei ir socialinei gerovei, taip pat gali sukelti įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių neigiamų pasekmių, tokių kaip priklausomybė, psichikos sutrikimai, smurtas, perdozavimas ir kt.
– Kodėl neretai jaunuoliai bijo kreiptis pagalbos?
Lietuvoje dažnu atveju tai yra dėl stigmatizuojamų psichikos sveikatos sutrikimų, todėl daugelis asmenų tiek jaunimo, tiek suaugusių tarpe nesikreipia pagalbos. Delsimas ir per vėlai skirtas gydymas gali dar labiau pabloginti sveikatos būklę.
Kita vertus, jaunas žmogus neturi motyvacijos gydytis bei keistis ir kreiptis pagalbos nenori. Tą motyvacijos trūkumą lemia jų smegenų veikla, tingumas, lengvas filosofavimas. Tai yra šio periodo fenomenas.
Taip pat dažnai paaugliai tiesiog nepajėgia patys įvertinti žalingo vartojimo ar priklausomybės laipsnio bei grėsmės savo gerovei. Labai svarbu, kad šeimos nariai tinkamai reaguotų, paskatintų kreiptis pagalbos.
– Kaip galėtumėte nuraminti jaunuolį, nedrįstantį kreiptis pagalbos dėl priklausomybės?
– Pirmiausiai, RPLC Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriuose nuo 16 metų gydytojo psichiatro konsultacijai galima registruotis savarankiškai, be šeimos nario palydos. Konsultacijos yra nemokamos ir teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Prievartinio gydymo nėra. Įvertinus jaunuolių sveikatos būklę, pagal galimybes yra siūlomos įvairios alternatyvos, tariamasi, kas esamoje situacijoje galėtų būti geriausia jaunuoliui.
Suprantu, kad vaikams ir paaugliams ligoninės aplinka ar net pats gydymas gali būti bauginantis, stigmatizuojantis ir neįtraukiantis.
RPLC viename iš filialų, Vilniaus pakrašty, atskirai nuo suaugusių, gamtos apsuptyje, ramiame pušyne veiklą vykdo Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyrius. Čia nuo žalingo psichoaktyvių medžiagų vartojimo paaugliai sveiksta suremontuotose patalpose.
Atliepiant jaunuolių gerovę, į gydymo procesą žiūrima holistiškai. Greta medicinos personalo į komandą pasitelkiami įvairių profesijų profesionalai ir drauge ieškoma alternatyvų, paveikių integruotų gydymo ir ugdymo būdų.
Šiandien koncentruojamasi ne tik į medikamentinį gydymą, bet ir į jaunuolio stiprybes bei jo įgalinimą, sužaidybintas aplinkas, kuriant kino, teatro, sporto užsiėmimams reikalingas erdves, socialinių ir savarankiškumo įgūdžių ugdymui pritaikytas aplinkas. Tai prisideda atstatant paauglio savivertę, keliant motyvaciją gydytis.
Šioje reabilitacijoje taikomos moksliniais tyrimais paremtos naujausios metodikos. Pavyzdžiui, pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijos sistema, kuria siekiama gerinti ne tik elgesio, bet ir akademinius rezultatus.