Fizinis aktyvumas – tai bet koks judesys, kurį sukelia skeleto raumenys. Fizinis aktyvumas skirstomas į sporto, profesinę, namų ūkio ir kitas veiklas. Pakankamas fizinis aktyvumas ir jo normų laikymasis yra labai svarbus sveikos gyvensenos elementas. Reguliarus fizinis aktyvumas vaikystėje ir paauglystėje teigiamai veikia ir tolesnę žmogaus sveikatą. Mokslininkai teigia, kad fizinis aktyvumas daro teigiamą poveikį ne tik kūno masės sudėčiai, kūno masės indekso dydžiui, bet ir paprastosios ir sudėtingosios reakcijos laikui, kognityvinėms funkcijoms.
Mokslinėje literatūroje galima rasti ne vieną bandymą apibrėžti sveikatos ir fizinio aktyvumo sampratą ir svarbą. 1948 metais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pateikė tokią sveikatos apibrėžtį: „Sveikata – tai visiška fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne tik ligos ar negalavimų nebuvimas.“ Šiandieninėje visuomenėje sveikata suprantama kaip visuma, susidaranti iš viena nuo kitos priklausomų sferų: profesinės, asmeninės, fizinės, emocinės, protinės ir socialinės. Jei dėl tam tikrų priežasčių viena iš sferų paveikiama, neišvengiamai pakinta ir kita. PSO pažymi, kad žmogaus sveikata priklauso nuo jo paties, ir išskiria keturis ją lemiančius veiksnius: 50 proc. nulemia gyvenimo būdas ir žmogaus elgsena, 20 proc. – paveldimumas, 20 proc. – gyvenamoji aplinka ir tik 10 proc. – medicina.
Fizinis aktyvumas skatina normalią psichinę ir fizinę vaikų raidą, garantuoja optimalų vaikų brendimą ir augimą. Mokslininkai pažymi, kad fizinis aktyvumas vaikystėje ir paauglystėje stiprina širdies ir kraujagyslių sistemą. Kasdienis fizinis aktyvumas gali sumažinti širdies ir kraujotakos sistemos, lėtinių neinfekcinių ligų ir cukrinio diabeto išsivystymo tikimybę. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ir trumpa fizinė veikla teigiamai veikia emocijas – skatina laimės pojūtį, optimizmą, gerina fizinę ir emocinę būseną.
Vaikų fizinis pasyvumas yra tiesiogiai siejamas su jų gyvenimo kokybės blogėjimu: dėl mažo ar nepakankamo fizinio krūvio atsiranda tingumas, abejingumas, koncentracijos trūkumas. Reguliari fizinė veikla gali pagerinti raumenų stiprumą ir padidinti ištvermę. Tai itin aktualu, kai kamuoja nuovargis ar jaučiama energijos stoka. Be visų šių gyvenimo kokybės rodiklių, fizinio aktyvumo nepakankamumas taip pat dažnai siejamas su vaikų psichosomatiniais negalavimais: nervine įtampa, nuovargiu ar prastu apetitu. Nesilaikant fizinio aktyvumo rekomendacijų ir praktikuojant sėslų gyvenimo būdą, atsiranda antsvorio tikimybė ir pavojus neigiamai paveikti kitas organizmo funkcijas. Mokslinėje literatūroje fizinis pasyvumas vadinamas sveikatos rykšte ir laikomas vienu iš pagrindinių neužkrečiamųjų lėtinių ligų rizikos veiksnių.