Internetas jauniems žmonėms šiandien – tai ir pramogų, ir švietimo, ir santykių kūrimo aplinka. Šiuolaikinėse skaitmeninėse platformose mezgasi draugystės, skleidžiasi jaunų žmonių idėjos ir siekiai. Gebėjimas naudotis šiandienos platformomis yra itin svarbus veiksnys, leidžiantis jaunimui vystytis bei tobulėti.
Nepaisant įvairiapusiškos interneto naudos, jaunimui jis gali tapti ir labai pavojinga aplinka. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras žmogų įvardija kaip silpniausią kibernetinio saugumo sistemos dalį. Tai reiškia, kad internetinėje erdvėje žmogus gali būti nesunkiai apgautas sukčių ir tapti fišingo auka.
Fišingas – tai apgaulės būdas, kai, pasinaudodami žmogiškosiomis savybėmis, sukčiai mėgina išgauti tam tikrą jautrią informaciją (prisijungimo duomenis prie banko paskyrų ar socialinių tinklų, asmens tapatybės duomenis), išvilioti pinigus ar kitaip apgauti. Šių tikslų apgavikai siekia apsimesdami kitais asmenimis arba patikimomis institucijomis.
Kokios yra fišingo grėsmės?
Paspaudus ant sukčių atsiųstų priedų ar nuorodų, į naudotojo kompiuterį įdiegiama kenkėjiška programinė įranga. Taip nusikaltėliai turi neteisėtą prieigą prie sistemos duomenų ir gali pridaryti daug žalos tiek privatiems asmenims, tiek įmonėms ar įstaigoms.
Apsimesdami patikimais asmenimis ar institucijomis, sukčiai siekia išgauti banko prisijungimo, banko sąskaitos duomenis, kredito kortelių numerius. Suteikęs šią informaciją, žmogus gali patirti didelę finansinę žalą.
Pasinaudodami sukčiavimo atakų metu surinkta žmogaus asmenine informacija, sukčiai pavagia ir tapatybę. Netrukus jie apgauto asmens vardu atidaro sąskaitas, teikia kredito paraiškas ir užsiima kita kenksminga veikla.
Apgaulingose svetainėse suvesti prisijungimo duomenys leidžia sukčiams jais pasinaudoti socialinių tinklų paskyrose. Jose apgavikai turi priėjimą prie jautrios ir privačios informacijos, gali siųsti apgaulingus, kenkėjiškus ar melagingus pranešimus aukos kontaktams. Taip ne tik pažeidžiamas žmogaus privatumas, bet ir jo reputacija.
Fišingas daro ne tik moralinę, turtinę, bet ir psichologinę žalą, ypač jauniems žmonėms. Pakliuvę į apgavikų rankas, jaunuoliai netenka pasitikėjimo savimi ir jaučiasi labai pažeidžiami. Nusivylimas ir kaltė, kodėl leidosi apgaunamas, lemia mažesnę žmogaus savivertę. Patyrus fišingo ataką, internetas žmogui tampa nesaugia, nepatikima, grėsmę keliančia erdve. Visus veiksmus internete, socialinėse paskyrose ar elektroniniame pašte gali lydėti baimė ir nerimas. Fišingo aukos gali ilgai kentėti dėl to, ką patyrė, kankintis, mėgindamas atskirti tiesą nuo melo. Tai gali pakenkti žmogaus koncentracijai, miegui ir bendrai gyvenimo kokybei. Jaunam žmogui tapus fišingo auka, gali kilti stiprus nepasitikėjimas ne tik interneto platformomis, bet ir bendruomenėmis bei institucijomis, prašančiomis asmeninių duomenų. Galimų pavojų baimė veda prie socialinės izoliacijos.
Kaip atpažinti fišingą?
- Gavę elektroninį laišką, atidžiai patikrinkite elektroninio pašto adresą. Jie gali imituoti realius el. pašto adresus, tačiau dažniausiai pasitaiko nežymus skirtumas arba rašybos klaida. Pavyzdžiui, [email protected], vietoje [email protected]. Realus pašto adresas turi baigtis oficialiu organizacijos domenu.
- Atidžiai tikrinkite nurodytą interneto adresą. Sukčių laiškuose naudojami į teisėtus panašūs URL adresai, vedantys į apgaulingas svetaines.
- Būkite atsargūs, jei laiško turinys pasirodo skubinantis, spaudžiantis imtis veiksmų ar pateikti asmeninę informaciją be tinkamų paaiškinimų.
- Apgaulinguose laiškuose galite pastebėti rašybos ir stiliaus klaidų, prasto dizaino logotipų.
- Svarbu atsiminti, kad realios institucijos neprašo pateikti jautrios asmeninės informacijos (slaptažodžių, asmens kodų, finansinės informacijos).
- Rekomenduojama neatidaryti neaiškių nuorodų ar priedų, nes juose gali būti kenkėjiško kodo.