Blogas burnos kvapas, dar vadinamas halitoze, yra gana dažnas sutrikimas, skirtingais laipsniais pasireiškiantis maždaug vienam iš 4 žmonių. Blogas burnos kvapas gali atsirasti dėl daugelio priežasčių. Blogą burnos kvapą sukelia anaerobinės sierą gaminančios bakterijos. Šios bakterijos kaupiasi ant liežuvio paviršiaus ir gerklėje, kur natūraliai dauginasi. Šios bakterijos turi ten būti, nes jos padeda virškinti maistą suskaidydamos baltymus. Baltymai, esantys maiste, užsilieka burnos gleivinėje, ypatingai apkrėstuose ar parodontozės pažeistuose burnos audiniuose.
Bakterijos, skaidydamos burnoje esančius baltymus, liežuvio nugarėlėje ir gerklėje išlaisvina sieros junginius:
- vandenilio sulfidą (kvapas kaip supuvusio kiaušinio);
- metil-merkaptaną (kvapas kaip ilgai panešiotų kojinių);
- putresciną (kvapas kaip pastovėjusių atliekų);
- kitas blogą kvapą skleidžiančias medžiagas.
Blogas burnos kvapas paaugliams (halitozė) yra dažna dantų problema. Paaugliai yra tokiame savo gyvenimo etape, kai jie labai priklausomi nuo to, kaip juos vertina kiti. Daugelis nori imtis veiksmų, kad išvengtų blogo burnos kvapo, nenuostabu, kad parduotuvių lentynos yra perpildytos gumos, burnos skalavimo skysčių ir kitų priemonių, skirtų kovoti su blogu burnos kvapu. Tačiau daugelis šių produktų yra tik trumpalaikės priemonės, kuriuos nesprendžia problemos priežasties.
Halitozė yra daugelio žmonių patiriama būklė, kuri daro įtaką jų gyvenimo kokybei ir neleidžia jiems mėgautis socialiniais santykiais. Daugelis tyrimų pabrėžia būtinybę spręsti šią problemą, atsižvelgiant į galimai žalingą poveikį, kurį ji gali turėti žmonių gyvenimo kokybei.
Priežastys, kodėl atsiranda halitozė:
- Kvapus sukeliančios bakterijos ant liežuvio. Tam tikros bakterijos ant liežuvio gali sąveikauti su maisto produktuose esančiomis aminorūgštimis ir gaminti dvokiančius sieros junginius. Suvalgyti tam tikri maisto produktai, tokie kaip svogūnai, česnakai, taip pat gali sukelti nemalonų burnos kvapą (šiuose produktuose esančios medžiagos virškinimo metu patenka į kraują bei plaučius ir veikia kvėpavimą);
- Rūkymas sukelia nemalonų burnos kvapą. Rūkaliai taip pat dažniau serga dantenų
ligomis – o tai yra dar viena blogo burnos kvapo priežastis. - Prasta dantų higiena. Būtina kasdien valyti dantis šepetėliu ir dantų siūlu, kitu atveju, maisto dalelės liks burnoje ir sukels nemalonų burnos kvapą. Ant dantų susidaro bespalvė lipni bakterijų plėvelė, vadinama apnašomis. Jei apnašos nenuvalomos, jos gali sudirginti dantenas. Galiausiai tarp dantų ir dantenų gali susidaryti apnašomis užpildytos kišenės. Ankstyvoji dantenų ligos stadija vadinama gingivitu. Vėlyvosios stadijos dantenų liga su kaulų retėjimu vadinama periodontitu. Netinkamai nuvalyti protezai gali kaupti bakterijas, likusias maisto daleles, kurios sukelia blogą burnos kvapą.
- Sausa burna. Seilės padeda „išvalyti“ burną, pašalindamos blogą kvapą sukeliančias bakterijas. Burnos džiūvimas, ar dar kitaip – kserostomija, Ši būklė dažnai yra pagrindinė halitozės dalis. Kai labai sumažėja seilių gamyba, burna negali apsivalyti ir pašalinti maisto likučių bei dalelių. Burnos džiūvimą gali sukelti tam tikri vaistai, seilių liaukų sutrikimas arba nuolatinis kvėpavimas per burną, o ne per nosį. Lėtinį burnos džiūvimą gali sukelti seilių liaukų problema ir kai kurios ligos.
- Kai kurie vaistai gali netiesiogiai sukelti nemalonų burnos kvapą, sukeldami burnos džiūvimą.
- Infekcijos burnoje. Nemalonų burnos kvapą gali sukelti chirurginės žaizdos po burnos operacijos, pavyzdžiui, po dantų pašalinimo. Taip pat prastas burnos kvapas kyla dėl dantų ėduonies ar burnos opų.
- Dantų ėduonis. Kita dažna blogo burnos kvapo priežastis yra dantų ėduonis, iš dalies dėl to, kad dėl dantų ėduonies gali būti labai skausminga tinkamai valytis dantis ir siūlu. Kai ilgą laiką netinkamai valomasi dantų siūlu ar šepetėliu, susikaupusios apnašos ir maistas pablogina situaciją.
- Netinkamas dantų išsidėstymas. Kai dantys susigrūdę, kreivai ar tiesiog auga netinkamoje padėtyje, jie gali būti blogo burnos kvapo priežastimi. Taip yra todėl, kad dėl netinkamo dantų išdėstymo dantys gali nusidėvėti, juos sunkiau tinkamai išsivalyti, todėl dantys tampa jautresni rimtoms problemoms.
- Kitos burnos, nosies ir gerklės ligos. Nemalonus kvapas kartais gali atsirasti dėl mažų akmenėlių, kurie susidaro tonzilėse ir yra padengti kvapą sukeliančiomis bakterijomis. Prastą burnos kvapą sukelti gali: lėtinis nosies, sinusų ar gerklės uždegimas.
Nagrinėtuose tyrimuose, atskleisti rezultatai rodo, kad 48 proc. paauglių, kenčiančių nuo halitozės, mokykloje susidūrė su socialinėmis problemomis, 51,2 proc. prarado draugus, o 60 proc. vengė susitikti su žmonėmis, nes jaučiasi blogai dėl savo burnos kvapo. Kitas tyrimas parodė, kad 56,9 proc. paauglių, sergančių halitoze, nesiryžo kalbėtis su žmonėmis, 37,5 proc. vengė susitikti su kitais žmonėmis, 68,1 proc. jų bendraamžių vengė bendrauti su jais dėl blogo burnos kvapo ir apskritai,
46 proc. jautė, kad jų asmeninis gyvenimas buvo paveiktas, dėl nemalonaus burnos kvapo, o 64,4 proc. manė, kad blogas burnos kvapas turėjo įtakos jų socialiniam gyvenimui.
Blogo burnos kvapo diagnostika yra ir paprasta, ir sunki. Kadangi dažniausiai žmonės savo blogo burnos kvapo neužuodžia. Sėkmingas halitozės gydymas priklauso nuo teisingos ir kruopščios jos diagnozės, taip pat labai svarbu tiksliai nustatyti halitozės priežastis (odontogeninės ar neodontogeninės priežastys) ir halitozės tipą. Halitozė gali būti gydoma mechaniškai ir chemiškai sumažinant mikroorganizmų ir jų išskiriamų šalutinių produktų (substratų) kiekį. Norint išgydyti halitozę, taip pat veiksmingos paprastos priemonės:
- Gerti daug vandens ir kruopščiai praskalauti burną vandeniu, po kiekvieno valgio;
- Žmonės turi būti skatinami valyti liežuvio nugarėlę su minkštu dantų šepetėliu ar specialiu valymo įrankiu;
- Turi būti periodiškai atliekamos akmenų šalinimo procedūros;
- Būtina į savo mitybos racioną įtraukti daržovių, turinčių daug ląstelienos.
Mechaniškai sumažinti mikroorganizmų ir substratų kiekį galima valgant kietus maisto produktus pusryčiams, kurie didina seilių išsiskyrimą (jei jis sumažėjęs), vartojant kramtomąją gumą, taisyklingai valant dantis, liežuvį, tarpdančius ir reguliariai atliekant profesionalią burnos higieną.
Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų koordinatorės
Deimantė Kirvelienė ir Dovilė Švabinskienė