Pogimdyminė depresija – depresija, atsiradusi pagimdžius. Tokia būsena sukelia intensyvią jaunos mamos kančią, dažnai jaučiant kaltę, sutrikdo normalų šeimos gyvenimą, turi kitų neigiamų socialinių ir emocinių pasekmių.
Mažylio gimimas – nuostabus, tačiau labai svarbus, reikšmingas ir įsimintinas įvykis. Tikrai nenuostabu, kad tai sukelia daugybę emocijų – nuo džiaugsmo iki baimės ar nerimo. Dauguma moterų tikriausiai prisimena pirmąsias savaites po gimdymo: visi aplinkiniai džiaugiasi, vaikelis sveikas, gimdymas praėjo sėkmingai, o pačiai kažko negera, apima nevilties jausmas, net ašara nurieda skruostu ir, atrodo, niekas to nesupranta.
Apie du trečdalius gimdyvių patiria lengvos depresijos (dar vadinamos motinystės liūdesiu) simptomus. Jie dažniausiai prasideda praėjus keletui dienų po gimdymo. Šie negalavimai gali tęstis apie dvi savaites arba pasitaiko trumpi tokios būsenos epizodai. Dažniausiai tokia savijauta staiga užeina, bet staiga ir praeina. Tačiau, jeigu visi šie simptomai užsitęsia ilgiau nei dvi savaites, būtina kreiptis pagalbos į specialistus. Tokia būsena gali būti efektyviai ir saugiai gydoma.
Pogimdyminės depresijos sukeliami simptomai:
- neramumas ar niūri nuotaika;
- liūdesys ar jausmų maišatis;
- beviltiškumo jausmas;
- pasikartojantys panikos priepuoliai;
- nuolatinis verkimas, dažnai be priežasties;
- įkyrių minčių ar baimių apie galimą kūdikio sužalojimą atsiradimas;
- minčių apie savęs žalojimą atsiradimas;
- nesidomėjimas kūdikiu, nesijautimas susijusiai su juo, atrodo, tarsi kūdikis yra kažkieno kito;
- energijos neturėjimas ar motyvacijos nebuvimas;
- valgoma per mažai arba per daug;
- miegama per mažai arba per daug;
- sunkumas sutelkti dėmesį ar priimti sprendimus;
- problemos su atmintimi;
- kaltės jausmas, tarsi esi bevertė ir bloga mama;
- susidomėjimo ir malonumo praradimas atliekant veiklas, kuriomis anksčiau buvo mėgaujamasi;
- atsitraukimas nuo draugų ir šeimos narių;
- nuolatiniai galvos, kūno skausmai ir (arba) problemos su vidaus organais.
Keli patarimai, kaip padėti sau
- Nekaltinkite savęs, kad kažką blogai darote. Tiesiog taip nutinka. Tai gana dažnas susirgimas.
- Kreipkitės pagalbos – papasakokite artimiesiems, kaip jaučiatės, kreipkitės į psichikos sveikatos priežiūros specialistus.
- Rūpinkitės savimi. Jei mama nepasirūpins savimi, ji negalės pasirūpinti ir vaiku. Skirkite laiko sau, susigalvokite malonią veiklą, taip šiek tiek pasikelsite nuotaiką.
- Radusi progą, ilsėkitės. Kai miega kūdikis, pamiegokite ir pati. Pirmiausia – poilsis, o tvarkymasis tikrai palauks.
- Taikykite paprastus atsipalaidavimo būdus, pavyzdžiui, paklausykite ramios muzikos.
- Labai padeda įvairios atsipalaidavimo technikos ir kvėpavimo pratimai.
- Kalbėkite apie tai, kaip jaučiatės, apie savo sunkumus. Labai padeda pokalbis su kitomis mamomis, ypač savitarpio pagalbos grupelėse.
- Sveikai maitinkitės, nevartokite kofeino ar kitų dirginančių medžiagų.
- Neužsisklęskite nuo partnerio, judviejų artumas ypač svarbus šiuo sunkiu laikotarpiu.
- Artimųjų paprašykite pagalbos ir ją priimkite; tai nerodo silpnumo, o žmonės gerai jaučiasi, kai yra naudingi kitiems.
- Drąsiai kreipkitės profesionalios pagalbos ir tikrai palengvės. Tai – liga, taigi yra specialistai, galintys padėti.