Paauglystė – tai laikotarpis, kai organizme vyksta daug pokyčių. Vienas dažniausių jų palydovų – spuogai, mediciniškai vadinami akne (acne vulgaris). Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad spuogai atsiranda dėl netinkamos higienos ar nepakankamos odos priežiūros, iš tiesų tai lėtinė uždegiminė odos liga, kurios vystymąsi lemia keli tarpusavyje susiję biologiniai procesai.
Kodėl atsiranda spuogai?
Brendimo laikotarpiu padidėja androgenų – hormonų, skatinančių riebalinių liaukų veiklą, – aktyvumas. Dėl to oda pradeda gaminti daugiau riebalų (sebumo). Kartu odos porose kaupiasi negyvos odos ląstelės, susidaro sąlygos užsikimšti plaukų folikulams, daugintis odos bakterijai ir vystytis uždegimui. Taip atsiranda inkštirai, balti spuogeliai, uždegiminės papulės ir pūlinukai. Sunkesniais atvejais gali formuotis gilūs, skausmingi mazgai ir cistos, po kurių kartais lieka randų.
Svarbu suprasti, kad aknė nėra užkrečiama ir nereiškia, jog žmogus nesirūpina savo higiena. Jos atsiradimui įtakos gali turėti genetinis polinkis, hormonų svyravimai, kai kurie vaistai ir individualios organizmo savybės. Moksliniai tyrimai taip pat nagrinėja mitybos reikšmę: didelio glikeminio indekso produktai ir kai kuriems žmonėms vartojami pieno produktai gali būti susiję su aknės paūmėjimu, tačiau nėra pagrindo teigti, kad konkretus maisto produktas visiems sukelia spuogus. Todėl griežtos dietos ar svarbių maisto produktų atsisakymas be specialisto rekomendacijos nėra tinkamas sprendimas.
Aknė – ne tik odos, bet ir emocinės sveikatos klausimas
Spuogai gali turėti reikšmingos įtakos paauglio savijautai. 2025 m. mokslinėje sisteminėje apžvalgoje, nagrinėjusioje aknės poveikį su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei ir psichosocialinei gerovei, nustatyta, kad ši liga gali būti susijusi su mažesne saviverte, nerimu, depresijos simptomais, socialiniu atsiribojimu ir nepasitenkinimu savo išvaizda.
Paaugliui gali atrodyti, kad aplinkiniai pirmiausia pastebi jo odos trūkumus. Dėl to jis gali vengti fotografuotis, dalyvauti renginiuose, bendrauti su bendraamžiais ar užmegzti naujas pažintis. Socialiniuose tinkluose nuolat matomi retušuoti, nepriekaištingos odos vaizdai gali dar labiau sustiprinti nepasitikėjimą savimi.
Svarbu nepamiršti, kad emocinė savijauta yra tokia pat reikšminga kaip fizinė sveikata. Net ir nesunki aknė gali sukelti didelį emocinį diskomfortą, todėl nereikėtų nuvertinti paauglio išgyvenimų ar sakyti, kad tai tik laikina ir dėl to neverta jaudintis.
Kaip tinkamai prižiūrėti spuoguotą odą?
Kasdienė odos priežiūra yra svarbi gydymo dalis, tačiau vien jos ne visada pakanka. Rekomenduojama:
- Prausti veidą švelniu, odos nedirginančiu prausikliu du kartus per dieną.
- Naudoti porų nekemšančias odos priežiūros ir kosmetikos priemones.
- Rinktis odos tipui tinkamą drėkinamąjį kremą.
- Dieną naudoti apsauginį kremą nuo saulės (SPF 30 ar didesnį).
- Vengti dažno veido lietimo, intensyvaus šveitimo ir spuogų spaudymo.
Spuogų spaudymas gali sustiprinti uždegimą, padidinti infekcijos ir randų susidarymo riziką. Taip pat nerekomenduojama savarankiškai išbandyti daugybės skirtingų kosmetikos priemonių ar agresyvių naminių receptų.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją ir kokios gydymo galimybės?
Jeigu spuogai gausūs, skausmingi, palieka randus, ilgai nepraeina arba sukelia didelį emocinį diskomfortą, reikėtų kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Gydymas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į aknės sunkumą, odos būklę ir paciento poreikius.
Svarbu žinoti, kad gydymo rezultatai nepasireiškia per kelias dienas. Dažniausiai pirmasis poveikis vertinamas po 6–8 savaičių, o gydymo kursas gali trukti kelis mėnesius. Gydymo negalima savavališkai nutraukti vos pagerėjus odos būklei.
Lietuvoje dėl odos problemų galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, apdraustiems pacientams, norintiems gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą dermatovenerologo konsultaciją, šeimos gydytojo siuntimas nėra būtinas, jeigu specialistas dirba gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su ligonių kasa.
Parengė Jonavos JPSPP koordinatorė
Moksliniai ir informaciniai šaltiniai:
- Layton, A. M., Bettoli, V., Delore, V. ir kt. (2025). The Burden of Acne Vulgaris on Health-Related Quality of Life and Psychosocial Well-Being Domains: A Systematic Review. American Journal of Clinical Dermatology, 27, 17–47. https://doi.org/10.1007/s40257-025-00983-3
- National Institute for Health and Care Excellence (NICE). (2021, atnaujinta 2026). Acne vulgaris: management. Guideline NG198. https://www.nice.org.uk/guidance/NG198
- Reynolds, R. V. S. ir kt. (2024). Guidelines of care for the management of acne vulgaris. Journal of the American Academy of Dermatology, 90(5), 1006.e1–1006.e30. https://doi.org/10.1016/j.jaad.2023.12.017
- Higienos institutas. Sveikatos statistinių duomenų portalas. Sergančių asmenų skaičiaus ir sergamumo rodikliai. https://stat.hi.lt/
- Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, Nr. I-1562 (galiojanti suvestinė redakcija). https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.31932
- Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Kokiais atvejais į gydytoją specialistą galima kreiptis be siuntimo? https://ligoniukasa.lrv.lt/
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija. Pacientų teisės. https://sam.lrv.lt/lt/pacientu-teises-1/