Valgymo sutrikimai, tokie kaip anoreksija ir bulimija, kelia didelį susirūpinimą, nes valgymo sutrikimų pasireiškimas dažnėja ir tai yra vis didesnė socialinė ir medicininė problema Lietuvoje. Valgymo sutrikimai yra labai aktuali tema paauglystėje, vyresniajame mokykliniame amžiuje. Šiuo amžiaus tarpsniu kas išsivysto ir susiformuoja turi didelės reikšmės tolimesniuose gyvenimo etapuose suaugus.
Valgymo sutrikimai paprastai diagnozuojami tarp 10-20 metų amžiaus, kur nervinė anoreksija pasireiškia tarp 13-17 metų, o nervinė bulimija tarp 15-19 metų amžiaus paauglių. Problemos, susijusios su lytiniu brendimu, savarankiškumu, asmenybe ir santykiais yra ligos priežastis. Valgymo sutrikimai gali būti apibrėžti kaip „kraštutiniai svorio atsikratymo bandymai“, sąlygoti žemo savigarbos jausmo ir prieš tai mėnesius ar metus trukusių dietų neefektyvumo.
Valgymo sutrikimai yra kompleksinis susirgimas, sukeltas daugybės priežasčių, kuriam reikalingas įvairiapusis gydymas. Valgymo sutrikimai turėtų būti daugiau vertinami kaip „vystymosi“, o ne kaip „protinės“ problemos. Jų atsiradimą labai įtakoja reklama, tačiau pažymima, kad žiniasklaida ir rinkodara nėra vienintelės valgymo sutrikimus įtakojančios priežastys. Valgymo sutrikimai yra sunki ir kompleksinė problema, kuri negali būti supaprastintai traktuojama kaip „anoreksija yra tik dėmesio reikalavimas“ ar „bulimija yra tik priklausomybė nuo maisto“. Valgymo sutrikimai atsiranda dėl įvairių fizinių, emocinių, socialinių ar šeimyninių problemų.
Autoriai valgymo sutrikimus priskyrė prie savęs žalojančio elgesio, kurį apibrėžė kaip bet kokius veiksmus, kuriais asmuo savo valia, tikslingai ir tiesiogiai sužeidžia save, nesiekdamas nutraukti savo gyvybės. Save žalojantis elgesys skirstomas į tiesioginį ir netiesioginį. Tiesioginis save žalojantis elgesys – tai toks elgesys kaip odos įpjovimas, įdrėskimas, deginimas badymasis, plaukų rovimasis, kandžiojimasis. Netiesioginis – tai piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis medžiagomis, badavimas ir panašiai. Asmenys, turintys valgymo sutrikimus, neretai būna patyrę didelių emocinių ir fizinių traumų. Turinčiųjų šiuos sutrikimus dažnai būna žemas savęs vertinimas.
Autoriai nagrinėjo sunkius ir ilgalaikius valgymo sutrikimus, pasitelkiant 18 metų sergančiojo nervine anoreksija atvejo analizę. Autoriai nervinę anoreksiją įvardija kaip ligą, turinčią didžiausią mirtingumą iš visų psichikos sutrikimų, kur sergantieji miršta nuo fizinės sveikatos sutrikimų, o dalis jų nusižudo. Nervinė anoreksija apibrėžiama kaip raidos sutrikimas, trikdantis psichofiziologinį brendimą, pažinimo funkcijų vystymąsi, problemų sprendimo ir konceptualų 14 suvokimą, socialinį prisitaikymą, asmenybės ir emocinę plėtrą, įskaitant savigarbos sampratą bei tapatybės formavimąsi. Dėl ligos vėluoja arba regresuoja kai kurios arba visos organizmo sistemos.
Gali būti įvardijamos kliūtys, apsunkinančios paciento pasveikimą, tokios kaip kontrolės praradimo baimė, sutrikimo nepripažinimas, baimė priaugti svorio, vienas iš svarbiausių išskiriamas perfekcionizmas. Dėl šios ligos gali atsirasti daug kitų sveikatos problemų – depresija, nekokybiškas miegas, žemas pulsas ir pan.
Dažniausiai valgymo sutrikimai prasideda paauglystėje ir diagnozuojami iki 25 metų amžiaus. Valgymo sutrikimus lemia paveldimumas, socialiniai ir kultūriniai veiksniai. Sergant anoreksija, yra labai kontroliuojama mityba, būdingas didelis susirūpinimas savo svoriu, menstruacijų pradingimas, neigiamas požiūris į savo kūną, mažesnis nei normalus kūno svoris. Sergant bulimija svoris būna dažniausiai normalus, dažni persivalgymo priepoliai, po kurių naudojamos kompensacinės manipuliacijos vėmimas, preparatų naudojimas (dietinės tabletės, laisvinamieji, diuretikai).
Sudėtinga pastebėti ir diagnozuoti vaikų ir paauglių valgymo sutrikimus dėl to, kad:
· vaikai tuo laikotarpiu bręsta lytiškai ir svoris dažniausiai skirtingiems vaikams auga skirtingai.
· vaikai ir paaugliai, nesuvokia ir negali arba nemoka išreikšti tokių dalykų, kaip žema savivertė, perdėtas rūpestis maistui, svorio priaugimo baimė ir kt. Valgymo sutrikimų linija Lietuvoje: [email protected] , tel. 8 631 22 777