Pagalbos sau būdai sergant anoreksija ir bulimija

Mitybos specialistė Milda Zolubaitė dirba su žmonėmis, kuriems yra susiklostęs nenormalus santykis su maistu – pradedant emociniu valgymu ir baigiant diagnozuotais valgymo sutrikimais, tokiais kaip anoreksija, bulimija ir persivalgymo sutrikimas. Mitybos specialistės išsilavinimą ji įgijo Londone, Natūropatinės mitybos koledže (College of Naturopathic Medicine). B

Kuo skiriasi anoreksija ir bulimija?

Valgymo sutrikimų yra įvairių. Jeigu žmogus nėra labai lieknas, apie valgymo sutrikimą net nepagalvojama. Anoreksija yra sutrikimas, labai greitai pastebimas vizualiai. Tampa nepakankamas žmogaus svoris ir kūno masės indeksas (KMI), pasidaro pastebimi badavimo požymiai, atsiranda labai didelė maisto baimė ir kontrolė, atsiribojama nuo socialinių sambūrių, ypač jei jie susiję su maistu, užvaldo sporto obsesija. Per mažas kūno svoris prisideda prie cheminių pokyčių smegenyse, o jie iškreipia tikrąjį žmogaus kūno atvaizdą, tampa sunku jausti emocijas (išskyrus nuolatinį nerimą ar depresiją).

Bulimija sergančių žmonių KMI dažniausiai yra normalus, kartais gali būti netgi didokas. Liga pasižymi stipria maisto kontrole, dažniausiai badavimu didžiąją dienos dalį ar net kelias dienas, galiausiai privedančiu prie persivalgymo. Vėliau, blogai jausdamasis nuo persivalgymo, bijodamas sustorėti ir išgyvendamas gėdą dėl tokio savo elgesio, žmogus siekia atsikratyti skrandžio turinio skatindamas vėmimą. Kai kurie griebiasi itin didelio sportinio krūvio arba ima badauti. Tai tęsiasi iki kito persivalgymo. Bulimija sergantys žmonės pagalbos gali neieškoti metų metus ar net dešimtmečius ir su šia liga gyventi visą gyvenimą.

Iki kokio lygio galima bandyti sveikti pačiam, o kada jau reikėtų kreiptis į specialistus?

Jei specialisto pagalba yra pasiekiama, siūlau kreiptis į specialistą kiek įmanoma greičiau. Jeigu žmogus serga anoreksija, tai kuo ilgiau bus nepakankamas jo kūno svoris, tuo sunkiau bus rasti motyvacijos ir drąsos keistis. Jei sergate bulimija ar turite valgymo sutrikimų, tačiau nėra galimybės apsilankyti pas specialistą, galima padėti sau skaitant saviugdos knygas, dalyvaujant paramos grupėse, ieškant informacijos internete. Jei sergančiojo kūno svoris yra normalus, smegenys lengviau priims ir apdoros informaciją, tad galima pradėti sveikti ir savarankiškai.

Minėjote, kad pati turėjote valgymo sutrikimų. Kas Jums padėjo išeiti iš šio savinaikos rato?

Valgymo sutrikimų turėjau 10 metų. Viskas prasidėjo nuo „nekaltų“ dietų ir sporto mokyklos laikais, tačiau vis labiau patiriant stresą situacija blogėjo. Per tuos metus sirgau bulimija, kūną alinau nuolatinėmis dietomis, turėjau persivalgymo sutrikimą. Pagalbos nesulaukiau todėl, kad buvo gėda pripažinti, jog maistas ir kūnas man – problema. Kasdien atsikeldavau nekęsdama savo kūno ir toliau bandydavau kontroliuoti, ką valgau, kol persivalgydavau iki visiškos gėdos ir ašarų.

Pasveikti pavyko per porą metų. Išbandžiau jogą, meditaciją, įvairias holistines terapijas, tačiau labiausiai pastūmėjo keistis geresnis mitybos pagrindų suvokimas. Pradėjus studijuoti mitybą, pasikeitė požiūris į sveikatai palankią mitybą, įpročių formavimą, padidėjo atsparumas stresui, pagerėjo emocijų valdymas.