Photo by energepic.com from Pexels

Streso įtaka sveikai gyvensenai

„Kiekvienas žmogus turi teisę į sveiką kūną, ramų protą, gyvenimą be streso, įtampos, į gyvenimą, kupiną džiaugsmo ir laimės.“

Stresas – tai įtampos būsena ir kai kurių įvykių suvokimas, atsiliepimas į išorinių jėgų sukeltus nemalonius, nepalankius, grėsmingus įvykius – stresorius. Daugiau nei penktadaliui Europos Sąjungos valstybių narių darbuotojų kyla sveikatos sutrikimų, kuriuos sukelia stresas darbe2. Stresas yra vienas iš sveikatos sutrikdymo rizikos veiksnių. Streso išvengti neįmanoma, jis yra viena iš būtinų gyvų organizmų funkcionavimo sąlygų. Pozityvus stresas stimuliuoja, gali skatinti tobulėti, siekti gerų rezultatų, tikslų.

Lengviausia stresą atpažinti iš tam tikrų subjektyvių, fiziologinių požymių, kuriuos visi esame patyrę. Tai gali būti stiprus susijaudinimas, kurio metu gausėja prakaitavimas, įsitempia raumenys, padažnėja kvėpavimas, džiūsta burna, dreba rankos, smarkiai plaka širdis. Esame girdėję ir žinome, kad nuo raumenų įtampos ima skaudėti nugarą, galvą ir pečius. Išoriškai stresą galima pastebėti iš nerimo išraiškos, sulenktos nugaros, sugniaužtų rankų, pernelyg suspaustų žandikaulių, pikto žvilgsnio. Stresas gali būti atpažįstamas ir pagal kitas išraiškas: baimę, pyktį, nusiminimo ar depresyvią emociją. Asmenims, kurie susipažinę su emocijų psichologija, atpažinti stresą bus lengviau. Stresas yra natūralus gyvenimo reiškinys, skatinantis išradingumą, veiklumą, netgi tobulėjimą ir kūrybiškumą. Tačiau užsitęsęs stresas gali paskatinti ligų atsiradimą.

Streso požymiai

Fiziniai – širdies plakimas, padidėjęs kraujospūdis, kojų ir rankų šalimas, skrandžio spazmai, prakaitavimas, oro trūkumas, nuovargis. Kai protas suvokia stresinę situaciją, jis įspėja nugaros smegenų ir posmegeninės liaukos nervinius centrus. Simpatiniai ir parasimpatiniai nervai stimuliuoja organus, o posmegeninės liaukos duoda signalą antinksčiams gaminti adrenaliną.

Psichiniai – nuotaikos svyravimas, susijaudinimas, prislėgtumas, sutrikimas, susirūpinimas, nerimas, įtampa, atminties pablogėjimas, neviltis, žlugimo jausmas.

Elgesio pakitimai – irzlumas, nekantrumas, pykčio protrūkiai, miego, apetito sutrikimai, padidėjęs kalbumas, dažnesnis rūkymas, alkoholio, vaistų vartojimas4.

Psichologinės reakcijos į stresą, yra trejopos: emocinės, kognityvinės ir elgesio. Psichologinės reakcijos pirmiausia reiškiasi per emocijas. Emociniame lygmenyje dominuoja neigiamos emocijos ir jausmai (baimė, pyktis). Kognityviniame lygmenyje formuojasi mintys apie galimas žalos ar grėsmės pasekmes ir galimybę jas kontroliuoti. Tuo pat metu gali pablogėti dėmesio koncentracija, o tai trukdys veiklą ir ypač susilpnins sprendimų priėmimo procesą. Elgesio lygmenyje stresas reiškiasi irstančiais tarpasmeniniais santykiais, alkoholizmu, narkomanija, bendruomenės gyvenime nusistovėjusių socialinių normų ignoravimu5.

Pastaruoju metu išsivysčiusiose pasaulio šalyse imta aktyviai kovoti su streso rizikos veiksniais, stengiantis užkirsti kelią blogų įpročių plitimui. Pasirodo, stresas lengviausiai panaikinamas fizinėmis pastangomis, nors šiais laikais taip įveikti stresą bando tik nedaugelis žmonių. Dažniausiai ieškoma galimybių išspręsti stresines situacijas kitais būdais. Jeigu tai pasiseka padaryti be bėgimo ir kovos, tai buvo ,,eustresas“, arba pozityvusis stresas, kuris siejamas su organizmui palankesnėmis reakcijomis. Fiziniai pratimai labai greitai mažina fizinius streso požymius dėl šių priežasčių:

  • Raumenų tempimas, raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo kaita atliekant pratimus atpalaiduoja įtempusius raumenis.
  • Fizinio krūvio metu, t. y. suaktyvėjus medžiagų apykaitai, suvartojamas hormonų, cukraus ir riebalų rūgščių, patekusių į kraują, perteklius.
  • Fizinio krūvio metu organizme didėja endorfinų, kurie slopina stresinę reakciją ir sukelia ramią euforijos būseną, gamyba.
  • Žmogus išmoksta atsipalaidavimo būdų ir nesąmoningai juos naudoja įvairiose stresinėse situacijose.

Teigiamas mankštos poveikis ir atsipalaidavimas priklauso ir nuo asmens požiūrio į atliekamus pratimus. Jeigu manoma, kad fiziniai pratimai yra sunkus darbas, varžybos ir lenktyniavimas, tai tokia mankšta tik stiprina streso požymius. Fizinė veikla visų pirma turi būti maloni ir nesukelti papildomos įtampos.

Ugdant sveikatą svarbu išmokti kontroliuoti stresą. Štai keletas psichologinių patarimų, kurie gali padėti tai daryti:

  • Iš anksto numatykite perspektyvą ir planuokite, kaip išvengti įtampos (streso).
  • Kasdieną dalį laiko skirkite atsipalaidavimui, klausykitės muzikos, paskaitykite.
  • Prieš miegą išvėdinkite kambarį, išgerkite šilto gėrimo.
  • Reguliariai mankštinkitės, nevenkite natūralaus fizinio nuovargio, nes tai padeda atsipalaiduoti5.

Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali mūsų apsaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų – toks jau yra gyvenimas. Tačiau streso neigiamų pasekmių sveikatai galima išvengti ar bent jau jas sumažinti padidinus savo atsparumą stresui. Nelengva pakeisti požiūrį ir įpročius, bet jei norite tapti atsparesni stresui ir išsaugoti sveikatą, būtina laikytis sveikos gyvensenos taisyklių.