Photo by Guilman from Pexels

Pagalbos sau būdai po artimojo mirties

ATPAŽINK SAVIŽUDYBĖS RIZIKOS ŽENKLUS

Kalba

  • Jaučiasi našta kitiems („Be manęs jums bus lengviau“)
  • Jaučiasi kaip spąstuose („Vis tiek nieko nepakeisiu“)
  • Nemato prasmės gyventi („Mano gyvenimas beprasmis“)
  • Užuominos, kad jo (jos) greit nebus („Jeigu kartais man kas nors atsitiktų...“)
  • Patiria nepakeliamą skausmą („Negaliu vienas (-a) to ištverti“)

Nuotaika

  • Depresija
  • Interesų praradimas
  • Neviltis
  • Susierzinimas
  • Bejėgiškumas
  • Nerimas

Elgesys

  • Padidėjęs alkoholio ir (ar) vaistų vartojimas
  • Savižudybės būdų ar priemonių paieška
  • Demonstruojamas neatsargus elgesys
  • Atsitraukimas nuo įprastos veiklos
  • Nemiga arba mieguistumas
  • Brangių daiktų atidavimas
  • Agresyvus elgesys
  • Artimų žmonių lankymas, siekiant atsisveikinti

KĄ TURIU DARYTI?

1. Tiesiai paklausk, ar žmogus galvoja apie savižudybę (pvz.: „Pastaruoju metu atrodai viskuo nusivylęs. Ar gali būti, kad tau kyla minčių apie savižudybę?“).

2. Paprašyk papasakoti, kodėl kyla minčių apie savižudybę. Nuoširdus ir atviras pokalbis gali palengvinti slegiančius jausmus. Niekada nenuvertink žmogaus ketinimų rimtumo.

3. Padėk surasti psichikos sveikatos specialistą. Padėk susitarti dėl pirmos konsultacijos ir palydėk į ją – jam bus drąsiau.

4. Neprisiimk visos atsakomybės vienas. Pasitelk į pagalbą kitus – drauge bus lengviau įkalbėti žmogų ieškoti pagalbos.

5. Nepavykus įkalbėti kreipkis į specialistus pagalbos ir pasitark, ką daryti toliau.

Jei artimojo sveikatai ar gyvybei kilusi akivaizdi grėsmė (ėmėsi ar ketina imtis savižudybės veiksmų), skambink 112 ir iškviesk pagalbą arba vyk į artimiausios ligoninės priėmimo ar skubiosios pagalbos skyrių. Jei šiuo metu artimasis yra saugus, kartu kreipkitės į psichikos sveikatos specialistą.

Pagrindinėmis savižudybių priežastimis laikomos slegiančios socialinės ir finansinės problemos (skurdas, nedarbas, vienatvė, įvairūs praradimai, konfliktai su darbdaviais ir artimaisiais, patyčios ir problemos su teisėtvarka ir bankais). Tyrimai rodo, kad maždaug 75 proc. savižudžių apie ketinimą nusižudyti dažniausiai prasitaria savo šeimos nariams arba draugams, todėl labai svarbu rasti laiko išklausyti artimą žmogų ir laiku padėti spręsti jam kilusias problemas.

Artimųjų mirtis – vienas iš skaudžiausių įvykių žmogaus gyvenime, o netektis dėl savižudybės yra dar sudėtingesnė. Vos sužinojęs apie artimojo savižudybę žmogus patiria šoko būseną – viskas atrodo nerealu, emocijos užgniaužiamos tam, kad visa energija būtų skiriama susidoroti su situacija, taip kuriam laikui apsisaugoma nuo skausmo. Vėliau suvokiama, kas įvyko, ir palaipsniui atsiranda kiti jausmai – ilgesys, skausmas, priekaištai sau, kaltė, pyktis, gėda. Palaipsniui išmokstama gyventi be mirusiojo ir grįžtama prie įprasto gyvenimo ritmo ir savijautos. Reikia nepamiršti, jog kiekvienas žmogus gedi skirtingu būdu ir skirtingu tempu. Nieko keisto, jei po labai artimo žmogaus savižudybės intensyviai gedima metus, dvejus ar ilgiau.

Norėdamas padėti sau, stenkis leisti laiką su tau svarbiais žmonėmis. Po artimojo savižudybės dažnai lieka daugybė neatsakytų klausimų, neiškalbėtų jausmų ir nepasakytų mirusiajam žodžių, o laikomi savyje jie slegia, todėl svarbu turėti artimą žmogų, su kuriuo galėtum atvirai apie visa tai pasikalbėti. Parodyk tam žmogui, jog tau norisi kalbėti.

Gali parašyti laišką savo artimajam. Savižudybė yra staigi ir netikėta mirtis, sukelianti daugybę įvairiausių prieštaringų jausmų ir paliekanti artimuosius be galimybės atsisveikinti su mirusiuoju. Dažnai po artimojo savižudybės lieka jausmas, jog liko nepasakyta daugybė žodžių. Rašydamas laišką nusižudžiusiam artimajam išsakyk tai, ko nespėjai pasakyti, kol jis buvo gyvas, išliek visus susikaupusius jausmus.

Prisimink mirusįjį. Dažnai artimiesiems tampa baisu pagalvojus, jog jų mylimas žmogus gali būti užmirštas, todėl nebijok prisiminti malonių akimirkų, praleistų su mirusiuoju, paminėk su juo susijusias reikšmingas datas.

Pailsėk nuo minčių. Užsiimk fizine veikla, išeik pasivaikščioti ar susirask užsiėmimą, kuris nebūtų tau kenksmingas ir retkarčiais padėtų užsimiršti ir bent trumpam atitrūkti nuo slegiančių minčių ir skausmingų jausmų.

 

SAVIŽUDYBĖ NĖRA IŠEITIS. JEI PATIRI EMOCINIŲ SUNKUMŲ AR TURI KLAUSIMŲ, PAGALBOS VISADA GALI SULAUKTI ŠIAIS KONTAKTAIS:

 

Skubios pagalbos poreikis: pagalbos telefonas 112

„Tu esi“ – svetainė, skirta savižudybės krizę išgyvenančiam (ar pagalbos artimajam ieškančiam) žmogui: www.tuesi.lt

Nacionalinė psichikos sveikatos svetainė „Pagalba sau“: www.pagalbasau.lt

Jaunimo linija: 8 8000 28 888 (visą parą), www.jaunimolinija.lt

Vilties linija: 116 123 (visą parą), www.viltieslinija.lt

Vaikų linija: 116 111 (kasdien 11–23 val.), www.vaikulinija.lt

Pagalbos moterims linija: 8 800 66 366 (visą parą), www.pagalbosmoterimslinija.lt

Linija doverija (rusų k.): 8 800 77 277 (kasdien 16–19 val.)

Krizių įveikimo centras: 8 640 51555, www.krizesiveikimas.lt

  • Skype krizesiveikimas
  • Facebook Messenger Krizės Įveikimas
  • Tel. +370 640 51555 (tik darbo valandomis: I–V 16–20 val., VI 12–16 val., VII ir švenčių dienomis nedirbame)