Gal pabandom TO, kas labai „veža“?

Ir buvo, ir yra tuos (narkotikus) bandančiųjų. Tik štai ne visų bandymo istorijų pabaiga yra laiminga. Tarp bandančiųjų būta aukšto rango politikų vaikų, superžvaigždžių, tikriausiai – ir netolimos jūsų aplinkos žmonių... Kodėl narkotikų žala organizmui yra tokia didžiulė?

Pirmiausia kalbėkime apie tai, kokia yra narkotinių medžiagų, veikiančių ir pažeidžiančių psichiką, sudėtis. Žinomi šimtai narkotikų rūšių. Dauguma narkotikų – žolelių ir sintetinių produktų, priemaišų mišinys, platintojų liaupsinamas kaip „švarus“ produktas. Kai kurie jų yra „žolelių“ narkotinės medžiagos, t. y. pagamintos iš augalų, kai kurie – sintetiniai, pagaminti iš cheminių medžiagų.

Antra, narkotikai veikia kaip:

  • raminamieji (slopinantys preparatai);
  • stimuliantai (skatinantys preparatai);
  • haliucinogenai (sukeliantys „kelionę“ preparatai);
  • afrodiziakai (skatinantys lytinę funkciją preparatai).

Visi narkotikai yra psichoaktyviosios medžiagos. Tai reiškia, kad jos pakeičia mąstymą, pojūčius ir elgesį. Dažnai žmonės teigia, kad pavartoję jaučiasi kaip apduję. Narkotikų poveikis fizinei ir psichinei sveikatai nenuspėjamas, jie gali sukelti priklausomybę. Nė vieni iš narkotikų nėra išbandyti su žmonėmis dėl saugumo. Taigi nieko nežinome apie jų sukeliamą vidutinės trukmės ar ilgalaikį poveikį. Žmonėms jie gali būti nuodingi, „natūralios“ ar „žolelių“ medžiagos gali sukelti žalą – pavyzdžiui, inkstų nepakankamumą, komą ar net mirtį. Kai kurie ar visi minėti narkotikai gali turėti pavojingą ir net mirtiną šalutinį poveikį, todėl atsiranda didelė tikimybė, kad patirsite nelaimingą įvykį ar pavojingai rizikuosite atlikdami įprastus kasdienius buitinius veiksmus: eidami, pasilenkdami, rengdamiesi, atsigerdami ir t. t. Be to, jie gali sukelti nerimą, panikos priepuolius, paranoją ar įvairias psichines ligas. Didelė dalis jų yra stimuliantai (skatinantieji preparatai), kurių pavartojus gali sutrikti miegas, todėl vėliau jausitės išsekę ir prislėgti. Patekę į organizmą, narkotikai daro poveikį įvairioms smegenų sritims, nes tuo pačiu metu sąveikauja su daugeliu neuronų, įvairių rūšių receptoriais skirtingose smegenų srityse. Kiekvienas narkotikas, kuriuo piktnaudžiaujama, veikia specifiškai smulkiausiose organizmo dalyse. Tarp paauglių pastaruoju metu populiarėja sintetiniai kanabinoidai, sukeliantys haliucinacijas, psichozes, traukulius ir mirtį. Tačiau nustatyti, kokia medžiaga apsinuodyta, medikams darosi vis sunkiau, o kartais ir neįmanoma. Tokiais atvejais gydyti sunku arba apskritai neįmanoma.

Trečia, kad ir kokie patrauklūs narkotikai atrodytų – jie didina socialinę atskirtį, nors pradedama vartoti siekiant tapti atsipalaidavusiu pašnekovu, vakarėlio siela ir „kietiaku“. Visgi, net jei tapsite vieno vakaro žvaigžde, negalite būti tikri, kad tas vienas vienintelis kartas nebus ir paskutinis, nes, kaip ir gatvėje parduodamo heroino sudėtyje, tuose preparatuose dažnai būna kitų medžiagų, pvz., cukraus, miltų, talko miltelių ir kitų narkotinių medžiagų, o jos, nors atrodo nekenksmingos, patekusios į kraują gali labai pakenkti jauno žmogaus organizmui – gali formuotis kraujo krešuliai, abscesai ir gangrena. Nevalia pamiršti ir to, kad per adatas plinta ŽIV, hepatitai B ir C. Reguliarus narkotinių medžiagų vartojimas, ypač jei jos leidžiamos į veną, sukelia priklausomybę. Narkomanai gali norėti nustoti vartoti narkotikus, bet tai padaryti sunku ir dažnai patiriama neigiamų negrįžtamų padarinių tiek fiziniam kūnui, tiek psichikai.

 

Taigi, užuot stengusis atrodyti „kietam“ ir tapti apdujusiam, galbūt verčiau leistis su draugais į žygį ar pasismaginti atrakcionų parke – tada būsi kietas ištverme, o galva apsisuks nuo linksmųjų kalnelių.