1.4. GAL TAI, KĄ PATIRIU, YRA NERIMO AR DEPRESIJOS SIMPTOMAI?

Gyvenimas pilnas įvairiausių patirčių. Kartais mes jaučiamės geriau, o kartais – blogiau. Kartais mūsų nuotaika geresnė, o kartais - blogesnė. Nerimo ir depresijos simptomų per savo gyvenimą patiria visi žmonės.

Kaip žinoti, ar tai, ką jaučiu, yra nerimo ar depresijos simptomai?

Atlikime testą:
1 TESTAS. Ar aš patiriu nerimo ir depresijos simptomus

Testas, padėsiantis nustatyti, ar patiriame nerimo ir depresijos simptomus

Į žemiau esančius klausimus atsakykite „taip“ arba „ne“.

1. Ar per keletą pastarųjų savaičių Jūsų nuotaika buvo pablogėjusi, niūri ar liūdna didžiąją laiko dalį bent keletą dienų iš eilės?
2. Ar per keletą pastarųjų savaičių esate patyrę stipraus susijaudinimo, nerimo, panikos priepuolių arba nerimavote didžiąją dienos dalį?
3. Ar pastebėjote, kad blogiau sutelkiate ar išlaikote savo dėmesį arba patiriate atminties problemų (sunkiau įsimenate arba greičiau užmirštate)?
4. Ar pastebėjote, kad pastarąsias keletą savaičių sunkiau suvaldote savo elgesį – stipriai susijaudinate, kyla noras impulsyviai ar net agresyviai elgtis arba atsiribojate nuo artimųjų ar draugų?
5. Ar per keletą pastarųjų savaičių juntate, kad turite mažiau energijos ir jėgų?
6. Ar šiuo metu patiriate reikšmingų stresų, su kuriais sunku susitvarkyti?

Jeigu bent į vieną klausimą atsakėte „taip“, gali būti, kad patiriate nerimo ar depresijos simptomų,

Svarbu! Jeigu atsakėte „taip“ bent į vieną aukščiau esantį klausimą, ši savigalbos programa gali Jums padėti jaustis geriau.

Jeigu kelis kartus atsakėte „taip“, rekomenduojame kreiptis į psichinės sveikatos specialistą, kad daugiau sužinotumėte apie pagalbos Jums galimybes.

Jei rūpi klausimas „ar aš galiu sirgti depresija“, galite žvilgterėti į apačioje esančią lentelę, kokie yra depresijos diagnostiniai kriterijai.

Žemiau pateiksime depresijos diagnostinius kriterijus, kuriuos pateikia bene dažniausiai naudojama oficiali ligų klasifikacija DSM-5. Pabandykite pasitikrinti, kiek Jūsų būklė atitinka žemiau išvardytus depresijos požymius.

Depresijos diagnostiniai kriterijai DSM-5 ligų klasifikacijoje

Depresijos diagnozė nustatoma, jeigu per paskutines 2 savaites žmogus patyrė 5 arba daugiau iš žemiau išvardytų 9 simptomų, trukdančių jo įprastai veiklai, ir bent vienas iš simptomų buvo arba liūdna, depresiška nuotaika, arba susidomėjimo gyvenimo veiklomis praradimas. Simptomai:

1. Depresiška, liūdna nuotaika beveik visą laiką (arba paties asmens, arba jį stebinčių kitų žmonių nuomone).
2. Susidomėjimo gyvenimo veiklomis praradimas beveik visą laiką (arba paties asmens, arba jį stebinčių kitų žmonių nuomone).
3. Žymus kūno svorio netekimas nesilaikant dietos (daugiau kaip 5 proc. kūno svorio per mėnesį) arba svorio priaugimas, apetito sumažėjimas arba apetito padidėjimas beveik kiekvieną dieną.
4. Nemiga arba padidėjęs mieguistumas beveik kiekvieną dieną.
5. Psichomotorinis sujaudinimas arba slopinimas, neramumo jausmas beveik kiekvieną dieną.
6. Nuovargio arba energijos trūkumo jausmas beveik kiekvieną dieną.
7. Bevertiškumo arba kaltės jausmas.
8. Sumažėjusi dėmesio koncentracija arba sunkumai priimant sprendimus.
9. Nuolat pasikartojančios mintys apie mirtį arba savižudybę.

Gali būti stebimi ir šie paauglių bei jaunų žmonių patiriami simptomai:

1. Liūdna nuotaika, pasireiškianti padidėjusiu dirglumu.
2. Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne.
3. Mokymosi rezultatų pablogėjimas.
4. Nuobodulio jausmas.
5. Noras vartoti alkoholį ar svaiginamąsias medžiagas.
6. Padidėjęs pyktis, priešiškumas ir dirglumas.
7. Neapgalvotas, beatodairiškas elgesys.

Jeigu galvojate, kad galite patirti depresiją, geriausia būtų kreiptis į specialistus (šeimos gydytojus, psichologus, gydytojus psichiatrus, psichoterapeutus).

Pirmiausia galite kreiptis į įstaigą, kurioje dirba Jūsų šeimos gydytojas. Čia jums turėtų suteikti informaciją, kaip užsiregistruoti pas psichologą arba gydytoją psichiatrą (dirbančius pirminiame sveikatos priežiūros lygyje). Taigi, paskambinkite į tos įstaigos, kur dirba šeimos gydytojas, registratūrą ir pasakykite, kad norite užsiregistruoti psichologo ar gydytojo psichiatro konsultacijai. Siuntimo iš šeimos gydytojo nereikia. Kitame skyrelyje aprašysime kuo skiriasi psichikos sveikatos specialistai ir kuo jie gali jums padėti. Taip pat pateiksime naudingų Vilniaus miesto įstaigų kontaktinius duomenis.

Jeigu jaučiatės labai blogai, pavyzdžiui, negalite suvaldyti noro save žaloti arba galvojate, kad norite nusižudyti, galvojate apie savižudybės planą, tuomet Jūs galite gauti būtinąją pagalbą be eilės. Tiesiog galite nuvykti į Psichikos sveikatos centrą ir pasakyti, kad Jums šiuo metu sunku suvaldyti mintis apie savižudybę ir susilaikyti nuo savęs žalojimo.

Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.