Kalbant apie psichikos sveikatą reikėtų atkreipti dėmesį, jog tai nėra tas pats, kas psichinės sveikatos sutrikimai. Dažnas mūsų kartais pasijaučia liūdnas, pavargęs, patiriantis daug streso, tačiau kliniškai depresijos negalime nustatyti. Daug žmonių tiesiog nėra patenkinti savo darbu, tarpusavio santykiais ar gyvenimo kokybe. Psichikos sveikata - tai kaip mes veikiame ir prisitaikome kasdieninėje aplinkoje, ar esame patenkinti savo gyvenimu bei produktyvūs. Galų gale psichikos sveikata ir gerovė siejasi su klausimu „Kaip laikaisi?“
Jaunuoliai dažnai bijo kreiptis pagalbos dėl įvairių baimių ir nerimo, vienišumo, turėdami minčių apie savižudybę. Stresą dažnai sukelia klausimai susiję su seksualumu, savo tapatybės paieškomis, finansiniu nesaugumu. Sutrikęs miego ritmas, pakitę maitinimosi įpročiai, padidėjęs jautrumas ar abejingumas gali signalizuoti apie tai, kad organizmas reaguoja į psichinės sveikatos pokyčius.
Buvimas psichiškai sveiku nereiškia, kad niekada nepatirsi emocinių problemų. Mus visus ištinka nusivylimai, praradimai, ir pokyčiai, kurie gali sukelti liūdesį, nerimą ir stresą.
Todėl gebėjimas subalansuoti įtampą ir savo emocijas tampa labai svarbus. Gebėjimas atpažinti savo emocijas ir išreikšti jas tinkamai padeda išvengti depresijos, nerimo, ar kitų problemų.
Fizinė ir psichinė sveikatos yra labai susiję, tad:
- Gauk pakankamai poilsio. Dauguma žmonių turi miegoti 6-8 val. kiekvieną naktį tam, kad jaustųsi gerai.
- Domėkis ir praktikuok sveiką mitybą. Mitybos tema yra sudėtinga ir ne visada lengvai pritaikoma praktikoje, tačiau svarbu kad tai, ką valgai ir kaip mityba daro įtaką jūsų energijai ir nuotaikai.
- Mankštinkis. Fizinis aktyvumas ir mankšta yra galingas priešnuodis nuo streso, nerimo ir depresijos. Ieškok mažų būdų kaip kasdien bent 30 minučių aktyviai pajudėti, pvz. lipk laiptais užuot kėlęsis liftu.
- Venk alkoholio ir tabako. Tai yra stimuliantai, kurie gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių nuotaikai ir sveikatai.
- Skirk dėmesio savo jausmams ir poreikiams. Skirdamas laiko sau ir savo hobiui lengviau įveiksi užklupusį stresą, atsipalaiduosi ir pailsėsi.
- Laikykis disciplinos. Savikontrolė grąžina optimizmo jausmą ir gali padėti tau įveikti neviltį, bejėgiškumą, ir kitas neigiamas mintis.
- Išmok susidoroti su stresu. Streso ne visuomet galima išvengti, tačiau atrask būdus, kurie padeda nusiraminti ir jį įveikti.
- Nepamiršk, kad esi ne vienas. Bendrauk su artimaisiais, draugais, bendraminčiais. Jei jauti, kad apie slegiančias problemas negali pasikalbėti su jais – kreipkis į pagalbos linijas(hyperlink‘as į pagalbos linijų puslapius) jaunimui, mokyklos psichologą ar žmogų, kuriuo pasitiki.
Kiekvienas žmogus yra skirtingas. Galbūt ne visi patarimai bus vienodai naudingi tau. Kai kurie žmonės jaučiasi geriau atsipalaiduodami ir neskubėdami, o kitiems reikia daugiau veiklos ir daugiau įspūdžių. Svarbiausia yra rasti veiklą, kuri tau patiks, ir suteiks džiaugsmo.
http://psyris.com/mh/mhq.html testas nustatyti psichologinę būseną.
