Laba diena, šiuo metu esu užsienyje, todėl į psichologo konsultaciją ateiti negaliu. Pateiksiu tik vieną pavyzdį, nes visus aprašyti sudėtinga. Kaip išmokti neskaityti tarp eilučių? Dažnai turiu problemų su vaikinu, rečiau su tėvais ir galbūt su kitais žmonėmis. Dažnai užsiplieskiu, kaip mano vaikinas sako, be reikalo. Gal galite pasiūlyti emocijų valdymo techniką arba gal tai susiję ir su vitaminais, maistu. Į mano galvą pradeda lysti blogai suprasto sakinio mintys.. Su vaikinu draugauju per atstumą, tai yra aš vienoje šalyje, jis kitoje, tačiau santykiai pakankamai rimti, abu pažįstame vienas kito tėvus, jo tėvai gyvena šalyje, kurioje šiuo metu pati gyvenu. Pavyzdys: jis prieš daug laiko pasiūlė, kad kai grįš 3 savaičių atostogoms galbūt galėsiu miegoti pas jo tėvų. Kaip dabar jis sako (nors aš to tiksliai neprisimenu) kad minėjo Kalėdų periodu, o ne visoms 3 savaitėms. Jis sakė prieš daug laiko, kad tai ne problema miegoti pas jo tėvų. Ir kaip dabar sako, bet reikės jų paklausti (nors to irgi nepamenu), ar galėsiu miegoti pas tėvų Kalėdų periodu. Praėjus daug laiko, vakar aš jam parašiau, ar iš 24 dienos į 25 dieną miegosime kartu pas jo brolį ar tėvus? Jis atrašė, kad ne pas brolį. Ir tai tikrai yra arti. Tačiau jis dar neklausė tėvų, ar galėsiu miegoti kartu per Kalėdas. Tada buvo naktis. Aš parašiau. Gražu. Tai man reikės grįžti miegoti į mano butą per Kalėdas? :D Jis nebeatrašė ir taip pat neperskaitė, nes jau buvo naktis. Tada ir pradėjau rašyti. Kad tai nėra gerai, ką nors man siūlyti, jei nesi tikras. Ir pradėjau prikišinėti, kad pradžioje tu sakei, galėsi miegoti pas tėvų, kai grįšiu (nes aš buvau supratusi, kad visoms 3 savaitėms). Tačiau anksčiau aš dar nepykau dėl to. Bet kai supratau, jog ir per Kalėdas gali tekti grįžti miegoti į savo butą, užsiplieskiau... Kam jis siūlo, jei tiksliai nežino. Kitą dieną išsiaiškinom, kad jis neturėjo omeny, kad negalėsiu miegoti pas jo tėvų. Kad jis parašė, jok tik nepaklausė dar tėvų, ar galėsiu pas juos miegoti. Neklausė, nes užmiršo, bet buvo įsitikinęs, jog tėvai sutiks, nebent kokia lova būtų sulūžusi ir nebūtų kur miegoti. Beje paklausė, ir ten miegoti galėsiu. Esmė tame, kad jo sakinį "bet aš dar neklausiau tėvų, ar galėsi miegoti kartu per Kalėdas" supratau, kad ne tik tas 3 savaites, bet apskritai ir per Kalėdas gali tekti miegoti savo namuose. Todėl nuliūdau. Visų sakinių nesurašiau, bet esmė tokia...Kaip valdyti savo emocijas? Kaip skaityti ir klausytis tik tai, kas sakoma, o ne pradėti kurti minčių po eilutėmis ir blogai nusiteikti. Viena idėja yra, nerašyti naktį, kai jau nebeatrašo, nes galbūt vienas sakinys, jo paaiškinimas galėtų pakeisti mano mąstymą. Tik nežinau, kaip susivaldyti. Mano galvoje pradeda virte virti blogos mintys. Ar tinkamą sprendimo būdą sugalvojome? Ką galėtumėte pasiūlyti jūs?

Raktažodžiai: 
Vote up!
Vote down!

Taškai: 0

Prabalsavai teigiamai

Labas, kaip suprantu iš Tavo pasakojimo, esi susirūpinusi tuo, jog tam tikrose situacijose, kuriose Tave užplūsta stiprios emocijos, kartais sunku visapusiškai įvertinti situaciją ar išsakytas pašnekovo mintis, jautiesi sureaguojanti impulsyviai. Ir tai apsunkina bendravimą su tau svarbiu žmogumi. Norėčiau pastebėti, kad labai svarbu, jog pati atkreipi dėmesį ir bandai spręsti sunkumus, susijusius su kai kuriose situacijose kylančiomis stipriomis emocijomis, kuomet jos trukdo priimti objektyvius sprendimus, tinkamai sureaguoti. Iš tiesų, natūralu, kad kartais, svarstant svarbius mums klausimus, užplūsta stiprios emocijos. Intensyvūs jausmai įvairiais būdais gali sąlygoti tai, kaip mes vertiname situaciją – pavyzdžiui, informaciją kartais galime suprasti selektyviai (kitaip tariant, vertiname situaciją iš konteksto ištrauktomis detalėmis ir ignoruojame kitą informaciją), kartais esame linkę perdėtai apibendrinti (darome apibendrinančias išvadas tik iš vieno kokio nors situacijos aspekto) arba esame linkę perdėm suasmeninti informaciją (laikome save kitų žmonių atliktų sprendimų ar veiksmų priežastimi, nors nebūtinai taip yra). Taigi, kartais stiprūs jausmai susiaurina mūsų situacijos matymo lauką.

Tad kaip galima reguliuoti savo emocijas? Kaip ir pati pastebėjai, svarbus principas – neskubėti reaguoti ar imtis veiksmų, kai jauti, jog emocijos yra labai intensyvios. Geriausia atsakyti tuomet, kai jos kiek aprimsta (tačiau tai nereiškia, kad emociją reikia visiškai nuslopinti). Pirmiausiai svarbu atpažinti ir sau įvardinti apimančią emociją. Apskritai, naudinga stabtelti ir atkreipti dėmesį į kylančios emocijos ženklus, pavyzdžiui, kūno reakcijas. Taip lengviau „užbėgti už akių“ stipriam emociniam protrūkiui, pasitelkti atsipalaidavimo būdus ir nurimti. Emociškai nurimti gali padėti gilus diafragminis kvėpavimas (šiuo atveju reikia uždėti vieną ranką ant krūtinės, kitą – ant pilvo. Lėtai ir giliai kvėpuojant stengtis susikoncentruoti į įkvėpimą bei iškvėpimą, pasistengti kvėpuoti taip, kad kilnotųsi pilvas, o ne krūtinė, nes kvėpuojant tokiu būdu, organizmas gauna daugiau deguonies, geriau atsipalaiduojama). Taip pat galima panaudoti ir savo vaizduotę: pavyzdžiui, įsivaizduoti, kad pyktis ar stiprus liūdesys yra kaip pripildytas oro balionas ir pasistengti vizualizuoti, kaip tas intensyvaus jausmo pripildytas balionas po truputį bliūkšta. Pagelbėti šiuo atveju gali ir lengvi fiziniai pratimai.

Emocijoms nurimti padeda ir bandymas apsvarstyti, kas sukėlė tokią stiprų jausmą. Dera atkreipti dėmesį, kad kartais po viena mūsų išgyvenama emocija slypi kitas jausmas. Pavyzdžiui, kai stipriai pykstame, kartais iš tiesų galime jausti baimę, jog nesame tokie svarbūs brangiam mums žmogui, kartais galime jaustis nesaugūs, išgyventi gėdą, nusivylimą ir panašiai. Taip pat verta pagalvoti, ko aš tikiuosi, reaguodamas (-a) vienaip ar kitaip? Taigi, verta pasvarstyti, apie ką iš tiesų yra mano emocija.Taip pat gali padėti ir situacijos svarbos įvertinimas: kas galėtų blogiausio nutikti, remiantis tuo, kaip aš dabar suprantu šią situaciją? Kiek, apskritai, ši situacija yra man svarbi? Ar po metų man ši situacija atrodytų tiek pat reikšminga?

Dar vienas būdas – pasistengti šiek tiek atsitraukti ir pažvelgti į situaciją iš šono: pasvarstyti, kaip reaguotų ir ką patartų šioje situacijoje man svarbus žmogus, kuriuo aš pasitikiu? Kaip kitaip būtų galima suprasti šias aplinkybes: kokie ženklai patvirtina mano įsitikinimus, o kokie – paneigia? Kad būtų aiškiau, atsakymus galima ir surašyti ant lapo. Žinoma, galiausiai galima pabandyti įvardinti savo jausmą pašnekovui, nekaltinant jo dėl situacijos, stengiantis kalbėti pirmu asmeniu, išsakant savo perspektyvą. Noriu pastebėti, jog įgūdis atpažinti, įvardinti ir reguliuoti savo emocijas paprastai neatsiranda iš karto. Tačiau praktikuojant emocijų valdymo metodus, tai einasi vis lengviau.
Sėkmės!

Į klausimą atsakė:

Milda Tumėnienė
Klinikinės psichologijos magistrantė

Pasidalink!

Projektą vykdo:
Projektą finansuoja:
© 2016 Sveikatos Tinklas. Visos teisės saugomos. Privatumas ir atsakomybė.